Jausmai
Nors visuomenė ir padarė didelę technologinę pažangą, bet, deja, kalbant apie jausmus, bent jau apie meilę, didelė dalis žmonių liko nemokšos.
(Albisetti, Valerio. Laisvė mylėti. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2015, 53p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Protas nesugeba ilgai vaidinti širdies vaidmens.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 29p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jeigu išmokstame sugyventi su jausmais, o ne su jais kovoti, kūno apraiškose įžvelgiame nebe grėsmę, o naudingas nuorodas į savo istoriją.
(Miller, Alice. Kūno maištas. Vilnius: Vaga. 2012, 90p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jausmai - tai kūno gėrio ir blogio, tiesos ir melo, liūdesio ir džiaugsmo, skausmo ir malonumo supratimas.
(Soho, Takuan. Nesupančiotas protas. Kaunas: Obuolys. 2007, 75p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jausmai niekada nesilaiko įsikibę į mus. Tai mes į juos įsikimbame. Jausmas, kaip ir kiekvienai galiai, tereikia tekėti laisva srove. O mes pastveriame juos ir neleidžiame. Tad paleiskime, tegul jie sau teka!
(Vitale, Joe. Raktas. Vilnius: Alma littera. 2010, 184p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Visuomenė propaguoja materialius jausmų pakaitus – maistą, tabletes ir pan.
(Polukordienė, Kristina Ona. Netekčių psichologija. Vilnius: Panevėžio spaustuvė. 2008, 22p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... nė vienas jausmas - kaip, pavyzdžiui, meilė - nesensta drauge su kūnu. Jausmai - dalis man nepažįstamo pasaulio, tačiau tai pasaulis, kur nėra nei laiko, niu erdvės, nei ribų.
(Coelho, Paulo. Brida. Vilnius: Vaga. 2008, 194p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... jausmai nesutramdomi kaip laukiniai žirgai, jiems tramdyti reikia išminties.
(Coelho, Paulo. Brida. Vilnius: Vaga. 2008, 173p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jausmų impulsai yra tai, ką paprastai žmonės vadina emocijomis. Emocijos būna dviejų rūšių: natūralios, arba amžinos, taip pat dirbtinės, arba prigimties deformuotos. Meilė natūrali, ji ateina iš pažinimo ir jai būdinga išlikti evoliucijos raidoje. Neapykanta - tai prigimties iškreipta meilė, arba nemokšiškumo pagimdyta reakcija. Taip matome, kad narsa amžina, o baimė - prigimties iškreiptas narsumas. Gailestingumas amžinas, o apgailestavimas, antipatija, pasišlykštėjimas ir t. t. - tai prigimties deformacijos. Tos, kurios yra amžinos - meilė, narsa, gailestingumas, teisingi ir kilnūs siekiai, - yra Būties Dėsniai, o visa kita - tai, kas prieštarauja Būties Dėsniams.
(Aurobindo, Šri. Dievo valanda. Kaunas: Kalendorius. 2005, 90p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žmogus valgo duoną, vaisius, daržoves, žuvį, daug ką... Jausmų sfera turi ne mažesnį įvairaus peno pasirinkimą kaip fizinė. Vienus jausmus galima palyginti su mėsinės gaminiais - kraujine dešra, kumpiu, kitus - su vynu, vaisiais, daržovėmis. Tačiau žmonės jausmų pasaulio nepažįsta, vartoja, kas papuola ir dėl to serga. Jie privalo žinoti, kad negalima vartoti nuodingų "produktų", tokių, kaip pyktis, pagieža, pavydas ir ypač - pernelyg jausminga meilė, nes joje yra labai daug kenksmingų elementų.
(Aivanovas, Omramas Mikaelis. Žmogus, kuriantis savo lemtį. Prosveta. 2005, 38p.)
Balsuoti: | Komentarai (1) |
Surasta: 16
1 2