Jausmai

Jausmai niekada nesilaiko įsikibę į mus. Tai mes į juos įsikimbame. Jausmas, kaip ir kiekvienai galiai, tereikia tekėti laisva srove. O mes pastveriame juos ir neleidžiame. Tad paleiskime, tegul jie sau teka! 

Visuomenė propaguoja materialius jausmų pakaitus – maistą, tabletes ir pan.

... nė vienas jausmas - kaip, pavyzdžiui, meilė - nesensta drauge su kūnu. Jausmai - dalis man nepažįstamo pasaulio, tačiau tai pasaulis, kur nėra nei laiko, niu erdvės, nei ribų. 

... jausmai nesutramdomi kaip laukiniai žirgai, jiems tramdyti reikia išminties.

Jausmų impulsai yra tai, ką paprastai žmonės vadina emocijomis. Emocijos būna dviejų rūšių: natūralios, arba amžinos, taip pat dirbtinės, arba prigimties deformuotos. Meilė natūrali, ji ateina iš pažinimo ir jai būdinga išlikti evoliucijos raidoje. Neapykanta - tai prigimties iškreipta meilė, arba nemokšiškumo pagimdyta reakcija. Taip matome, kad narsa amžina, o baimė - prigimties iškreiptas narsumas. Gailestingumas amžinas, o apgailestavimas, antipatija, pasišlykštėjimas ir t. t. - tai prigimties deformacijos. Tos, kurios yra amžinos - meilė, narsa, gailestingumas, teisingi ir kilnūs siekiai, - yra Būties Dėsniai, o visa kita - tai, kas prieštarauja Būties Dėsniams. 

Žmogus valgo duoną, vaisius, daržoves, žuvį, daug ką... Jausmų sfera turi ne mažesnį įvairaus peno pasirinkimą kaip fizinė. Vienus jausmus galima palyginti su mėsinės gaminiais - kraujine dešra, kumpiu, kitus - su vynu, vaisiais, daržovėmis. Tačiau žmonės jausmų pasaulio nepažįsta, vartoja, kas papuola ir dėl to serga. Jie privalo žinoti, kad negalima vartoti nuodingų "produktų", tokių, kaip pyktis, pagieža, pavydas ir ypač - pernelyg jausminga meilė, nes joje yra labai daug kenksmingų elementų.

Prisimink, kad jausmai tarsi audros - turi pradžią, vidurį ir pabaigą. Jeigu juos slopinsime, jie taps pūliuojančiomis žaizdomis. Bet jei savo jausmus stebėsime, trauksime į sąmonės šviesą, tada juos išjausime ir jie nurims. O mūsų savijauta vis gerės. 

Jausmai yra sielos durys, ir jie turi būti pripažinti, o paskui visiškai išgyventi. Jausmuose slypi svarbi informacija, ir kai jie nuodugniai tyrinėjami, skatina bendravimą su pačiu savimi. Neigti juos, vadinasi, neigti natūralią savosios esybės dalį. Apsimetinėjimas, kad nejauti to, ką jauti, yra labai žalingas dalykas - ir psichologiškai, ir fiziologiškai. Emocijų slopinimas sukelia negalavimus. 

Žmogui blogiausia yra gyventi turint neigiamų jausmų kitų atžvilgiu ... jei esate įniršęs, pirmiausia apnuodysite patys save. 

Visa gamta yra būsenų ratas, o aš esu gamtos dalis, taigi kaip potvyniai mano nuotaikos kils ir kris.