Miller, Alice

... kiekviename kadaise skriaustame suaugusiajame tūno mažo vaiko baimė, kad, paprieštaravęs tėvų elgesiui, bus nubaustas.Vis dėlto ji tūno tik tol, kol yra nesąmoninga. Sąmoningai patirta ji ilgainiui išsisklaido. 

Taip iškyla diktatoriai ir žmonių niekintojai; vaikystėje nesulaukę pagarbos, vėliau jie bando ją išreikalauti nepaprasta jėga. 

Deja, jei psichoterapija, kaip neretai pasitaiko, vyksta moralės diktatūroje, ji labai dažnai užkerta kelią sėkmei. 

... įprasta jausti dėkingumą tėvams, seneliams ar juos pakeitusiems asmenims, net jei jie tave vaikystėje kankino. Tokia yra mūsų moralė, dėl kurios užgniaužiami nuoširdūs jausmai ir tikrieji poreikiai. Logiškos tokio klusnumo įsakumams, kuriuos vadiname morale, pasekmės yra sunkios ligos, ankstyva mirtis ir savižudybės. Tol, kol mūsų sąmonė toleruos šiuos įsakymus ir vertins juos labiau už gyvybę, tol grės pavojus, kad mūsų gyvybingumas bus nuslopintas. Kūnas su tuo nesitaiksto, jis kalba ligų kalba, kurios neįmanoma suprasti, kol neatskleisti tikri vaikystėje paneigti jausmai. 

"Bet kaipgi viską padaryti teisingai?"
Atsakymas būtų toks: niekada nieko nepadarysi teisingai, jei taikysiesi prie kitų. Tegali būti tas, kas esi ...  

Nesiliauju stebėjusis kūno gebėjimais. Jis stulbinamai ištvermingai ir protingai kovoja su melu. Jo negali suklaidinti ir sutrikdyti moralės ir religijos reikalavimai. mažam vaikui brukama moralė, ir jis ją mielai priima, nes myli savo tėvus, bet mokykliniais metais serga begale ligų.  

Melas, kad neapykanta sargdina - galima susirgti nuo išstumtos, atskirtos neapykantos, bet ne nuo sąmoningai patirto ir išreikšto jausmo. 

Jeigu išmokstame sugyventi su jausmais, o ne su jais kovoti, kūno apraiškose įžvelgiame nebe grėsmę, o naudingas nuorodas į savo istoriją. 

Man nedavė ramybės mintis, kad bažnyčia tris šimtus metų neleido skelbti Galileo Galilei atradimo ir priverstas atšaukti tiesą jis apako. 

... dažniausiai dar dabar atrodo savaime suprantama, kad visi tėvai turi teisę būti gerbiami, net jei jie žlugdė mažus savo vaikus. Tačiau nusprendus palikti šį vertybių statinį tampa keista girdėti, kad suaugusi moteris privalo gerbti ją žiauriai kankinusius tėvus arba tylomis žiūrėti į jų kankinimus.