... dykinėjimas žlugdo ir neša skaudų neturtą, nes dykinėjimas yra bado motina.
(4:13) 
 


Paieška:

YouTube
Naujausios citatos
Meilės galinga ugnimi Ajeto duktė suliepsnojo.
Grūmėsi ilgai su savimi ir, karščio aistraus nevaliojus
Niekaip įveikti protu, – „Tuščiai tu, Medėja, – pasakė, –
Stengies prieš valią dievų, ir tektų iš tikro stebėtis,
Jei čia ne tai, ne kas panašaus, ką meile vadina.
<...>
Mesk iš krūtinės tyros liepsnoti pradėjusią ugnį,
Jei tu, vargše, gali! Jei galėčiau, būčiau gudresnė.
Traukia prieš valią nauja man jėga ir vienaip pageidimas,
Protas gi sako kitaip. Regiu, kas geriau, pripažįstu,
O kas blogiau – renkuos …
<...>
Kas ne beširdis, ar to nepatrauks Jasono jaunystė,
Jo kilmingumas, drąsa? Ir ko nežavės, be šiųjų dorybių,
Išvaizda vyro graži? Man širdį seniai pakerėjo.
<...>
Ir Esonidą galop, už kurį atiduočiau be žodžio
Viso pasaulio turtus. Jį gavusi vyru, laiminga
Būsiu ir dangui miela ir gálva pasieksiu žvaigždynus.
<...>
Mylimo įsikabinus, Jasono glėbyj susigūžus,
Plauksiu aš mariom plačiom ir nieko tuomet nebijosiu!
Vyru tu jį vadini ir dangstai, Medėja, didžiausią
Kaltę gražiu vardu? Pažvelki tu, kokį nedorą
Darbą darai ir, kol dar metas, iš klystkelio suki. “
Šitaip sau tarė ir jai prieš akis padorumas iškilo,
Gėda, dukters pareiga – ir nusilenkė jiems Kupidonas.

Eina ji prie Perseidės Hekatės aukuro seno,
Kurs pavėsingam šile tarp girių gūdžių stovėjo.
Jaučia giedrumą širdyj, nugalėta meilė praėjo,
Bet Esonidą pamato ir vėl tuoj liepsna užsiplieskia.
Skaisčiai parausta skruostai, ir veidas visas nušvinta.
Kaip kibirkštėlė maža, pelenuos giliausiai glūdėjus,
Vos tiktai vėjo pagaus, it kokio gaivinančio peno,
Ima didėti tuojau ir atgauna jėgas prarastąsias, –
Lygiai taip meilė silpna, mažne mirusia jau palaikyta,
Vos tik vaikiną išvys, nuo grožio tuoj suliepsnoja.
Tądien Esono sūnus lyg tyčia buvo gražesnis,
Nei visada: atleist pamilusiai širdžiai galėjai.
Žiūri į veidą, kurį tik dabar ji, rodos pamatė,
Laiko įsmeigus akis ir tarias išvydus, beprotė,
Bruožus ne žemės žmogaus ir praeiti pro jį nevalioja,
O kai prakalbo svetys, ją paėmė meiliai už rankos
Ir nedrąsiu, prislopintu balsu pagalbos paprašė
Ir pažadėjo ją vest, – paplūdus ašarom tarė:
„Ką aš darau, regiu: juk ne nežinojimas paikas –
Meilė klaidina mane. Išsigelbėti tau aš padėsiu.
Gyvas išlikęs tu žodį tęsėk.“ Jis deivės triveidės
Aukuru bei dievais, kurie toj giraitėj gyvena,
Būsimo uošvio tėvu, aprėpiančiu viską pasauly,
Žygių savųjų sėkme ir didžiais pavojais prisiekia.
Ta patikėjo ir, jam žolių apžavėtų įdavus,
Kaip jom naudotis, pamokė. Namo jis linksmas parėjo.


 

(OVIDIJUS. Metamorfozės. Vilnius: Vaga. 1979, 169-172p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Ne visa, ką amžius senyvas duoda, mes turim atmesti: patyrimas ateina su metais.

(OVIDIJUS. Metamorfozės. Vilnius: Vaga. 1979, 144p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Kai būdavo graži diena, vos tik atsikėlęs, bėgdavau į terasą įkvėpti vėsaus, gaivinančio rytmečio oro, paganyti akių gražaus ežero plotuose, žavinguose jo krantų ir kalnų virtinių reginiuose. Nežinau geresnio būdo šlovinti dievybei, kaip tas nebylus žavėjimasis, kurį žadina jos veikalų stebėjimas ir kurio neįmanoma išreikšti kokiais nors konkrečiais veiksmais. Suprantu, kodėl miestų gyventojai yra mažatikiai: juk jie mato tik mūrus, gatves ir nusikaltimus; bet negaliu suprasti, kaip gali netikėti sodiečiai, ypač tie, kur gyvena atkampiau. Kaip gali nedžiūgauti jų siela ir nekilti šimtą kartų dienoje į kerinčių stebuklų tverėją? 

(Ruso, Žanas Žakas. Išpažintis. Vilnius: Vaga. 1967, 610p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Ne vienoje pasaulio šalyje pastebėta, kad filosofijos mokymas ankstyvame amžiuje pagerina mokymosi rezultatus, leidžia labiau atsispirti ideologiniam poveikiui ir daro mokinius geresniais žmonėmis. 

(Baranova, Jūratė, Duoblienė, Lilija. Filosofija vaikams ir multimodalus ugdymas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 2020, 10p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
[S]atanistiniai judėjimai turi aiškią doktriną. Tai leidžia skirti dvi satanizmo sroves, apibendrintai vadinamas racionaliąja ir okultine. Racionalusis satanizmas, kuriam geriausiai atstovauja šiuo metu aiškiai vyraujanti pasaulyje Kalifornijos Šėtono bažnyčia, garbina šėtoną, kaip tam tikrą nusižengimo ir žmogui suteiktos galimybės peržengti savo ribas, atmetant bet kokius tradicijos ar moralės diegiamus skrupulus, simbolį ar archetipą. Jie nesvarsto klausimo ... ar šėtonas iš tiesų egzistuoja kaip asmuo. Okultinis satanizmas, kurio pagrindinė organizacija yra Seto šventykla ... tiki, kad velnias esąs realus asmuo, kurį galima iškviesti ir su kuriuo galima užmegzti tiesioginį ryšį. Satanistai racionalistai ... kritikuoja satanistus okultistus ir šaiposi vadindami juos satanistais katalikais ... Satanistams racionalistams juodosios mišios ... yra psichodrama, kurios tikslas – padėti dalyvaujantiems išsivaduoti iš krikščioniškų „prietarų“ ir įpročio laikytis moralės normų. 

(Introvigne, Massimo. Satanizmas. Vilnius: Knygius. 2010, 40-41p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
[A]š pastebėjau, kad daug svarbiau, netgi turint ribotą protą, giliai pažinti bent vieną dalyką, kad galėtum teisingai spręsti apie jį, negu būti plačiausiai išsimokslinusiam ... visi didieji moksilninkai, išmaną tiek daug dalykų, iš tikrųjų žino taip maža ... 

(Ruso, Žanas Žakas. Išpažintis. Vilnius: Vaga. 1967, 267p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Apskritai tikintieji dievą susikuria tokį, kokie yra jie patys: gerieji susikuria gerą, blogieji – blogą; neapykantos ir tulžies pilni šventeivos temato pragarą, todėl kad jie mielai visus pasmerktų amžinoms kančioms; meilingos ir švelnios sielos visai netiki pragaru ... 

(Ruso, Žanas Žakas. Išpažintis. Vilnius: Vaga. 1967, 217p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Mano manymu, dykinėjimas – ne mažesnė visuomenės rykštė, kaip ir vienatvė. Niekas taip neslegia proto, niekas negimdo tiek smulkmeniškumų, apkalbų, šmeižtų, priekabių, melo, kaip užsidarymas visam laikui tarp keturių sienų, kada kompanija, neturėdama jokio darbo, yra priversta nuolat plepėti. Kai visi užsiėmę, jie kalba tik tuomet, kai turi ką pasakyti; o kai nieko neveiki, turi kalbėti be paliovos, ir iš visų nepatogumų šitas yra kebliausias ir pavojingiausias. Drįstu netgi žengti toliau ir tvirtinti, kad draugija gali būti tikrai maloni tik tada, kai kiekvienas ne tiktai kuo nors užsiėmęs, bet ir kai pats užsiėmimas reikalauja bent kiek atidžios <...> Ypač apmaudu ir juokinga stebėti, kai tuzinas drimbų <...> savo smegeninę vargina tik tam, kad iš burnos plūstų neišsenkamas žodžių tvanas: puikus užsiėmimas! Šitie žmonės, kad ir ką jie veiktų, visada tiktai kamuoja ir kitus, ir save. 

(Ruso, Žanas Žakas. Išpažintis. Vilnius: Vaga. 1967, 192-193p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Kodėl taip susiklostė, kad, radęs tiek gerų žmonių jaunystėje, tiek mažai jų beradau senyvame amžiuje? Argi jų padermė išnyko? Ne, bet luomas, kur šiandien esu priverstas jų ieškoti, jau nebe tas, kur jų rasdavau kitados. Liaudyje, kur stiprios aistros prabyla tik protarpiais, natūralūs jausmai daug dažniau pasireiškia. O aukštesniuose sluoksniuose jie visiškai išblėsę, ir po jausmo kauke byloja tik šaltas apskaičiavimas ir tuštybė. 

(Ruso, Žanas Žakas. Išpažintis. Vilnius: Vaga. 1967, 140p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Matot, esama tokių smagių dalykų, kad žmogui lieka tik juoktis arba numirti. Mirtis juokiantis turėtų būti puikiausia iš mirčių!  

Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Surasta: 5817
  1 2 3 4 5   Sekantis