Negali būti laimingas tiesos neįžvelgiantis žmogus.
Seneca, Lucius Annaeus
 


Paieška:

YouTube
Naujausios citatos
[M]eluoti – tai nusigręžti nuo tarpusavio santykių. 

(Tereškinas, Artūras. Bjaurūs jausmai. Idėjos ir komunikacija. 2020, 42p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
AŠ NEBIJAU MIRTI. Nes gyventi kartais baisiau. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 38p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Stebuklingas pasaulis mums po kojomis, o mes jo neatom, mat neturim laiko. Tai ką tokio veikiam? Ogi esam nepatenkinti. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 53p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Kad ie koks siaubas ar išgąstis tave ištiktų, jei jo nemaitini savo mintimis ir žodžiais, galų gale jis išnyksta, pasitraukia ir, kai užsinori jį atgaivinti, dažniausiai tampa neįmanoma. Kaip ir buvusią meilę. Arba aistrą. Tik gali pasakyti – buvo. Bet nebepajausti.  

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 57-58p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Gerai apsvarsčiusi, ką galiu pasiimti į karstą, supratau, kad ten telpa tik laimingos akimirkos, todėl nedvejodama rankuosi jas. Ryškias, stiprias, svaiginančias. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 107p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
[M]irčiai, kaip ir meilei, reikia pasiruošti ir subręsti. Kad ji neužkluptų netikėtai, kad nesutriktum ir žinotum, kaip elgtis, kad priimtum kaip dovaną ir sugebėtum džiaugtis tuo, ką gavai. Nes viskas šioje žemėje yra dovanos mums. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 115p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Aš nenoriu būti tik gyva. NORIU GYVENTI. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 122p.)
Balsuoti:
 4.0 (1)
Komentarai (0)
Aplinkinis triukšmas trukdė girdėti. Kai tyloje išgirsti save, eini teisingu keliu. Tik ar savęs klausomės tyloje?
Aš – retai.Paprastai tik lekiu, bildu ir susemiu visą triukšmą iš aplinkos. Paskui galvoju, kad tai aš taip galvoju. Bet juk ne. O šiandien atsitokėjau. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 123p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Laikas, paženklintas Vėžio, buvo tikresnis, skambesnis, gilesnis, suteikęs vidinės jėgos, atvėręs duris, kurių kitaip nebūčiau atidariusi, davęs neįkainojamų patirčių, be kurių nenorėčiau būti, padovanojęs žmonių, kurių kitaip nebūčiau sutikusi, ir leidęs pažinti save tokią, kokios nemaniau esant.

Ar dabar sutikčiau viso to atsisakyti ir vėl nugrimzti į letargo būseną, kurioj plūduriavau prieš Vėžį – ne gyva, nei mirusi, galvodama, kad jau nieko negaliu padaryti, kad taip bus visada? 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 152p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Visas pretenzijas – jūs mokat, jūs galite – atmetu vienu žodžiu NENORIU. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 155p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (1)
Surasta: 5790
  1 2 3 4 5   Sekantis