Didžioji rankų darbo bėda – tai, jog esi priverstas tokias ilgas valandas dėti pastangas tiesiog tam, kad išgyventum. Vergas – tas, kuriam sunkiai triūsti siūloma ne dėl kokio gero tikslo, o tiesiog kad išgyventų. Tada jis turi atsiriboti, arba nusiristi iki vegetacinio lygmens.
(Weil, Simone. Sunkis ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2015, 182p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... distancija yra grožio esmė, nes per atstumą tikrovė tampa grynesnė, apvalyta nuo valios gyventi, nuo mūsų plėšraus geismo valdyti ir turėti ...
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 14p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
„Pasišvęsti literatūrai “, deja, reiškia visokiausias elgetavimo atmainas.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 24p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Iš nerimo, nevilties, abejonių ir naujų bandymų susiklosto kur kas logiškesnė nei tikėjomės visuma.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 31p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Ištariu: dvidešimtasis amžius ir pašiurpstu. Kalnynai tylėjimo. Nes, nepaisant viso kalbų triukšmo, milijardų žodžių per minutę, nepaprastai išplitusios spaudos, kino, televizijos, vis didėja neįvardinta tikrovė, o ta kita, paaiškintoji, nespėja įkandin ... Kiekvienas, susimąstęs apie tai, kaip be pėdsakų prasmenga įvykiai, situacijos, atmosfera, žmonės, ištisi miestai ir šalys ...
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 43p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
O kas yra nuodėmė? Tai Būsenos, nelyg šalčio ir karščio, debesingo ir saulėto dangaus ruožai, kuriais skrenda paukštis. Šios būsenos teisiamos ir sviedžiamos į pragaro sierą ...
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 46p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Krikščionybės gynėjai ... kalbėjo apie visišką žmogaus menkybę ir Nuopuolį tapatino su meile sau, nesuskaičiuojamų žmogaus kančių priežastimi.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 54p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... tikrovė, žmogui apsireiškianti kaip griežta būtinybė, yra – žmogiškais mastais sprendžiant – nepriimtina. Viskas mumyse maištauja prieš skausmą nešantį laikinumą ar prieš mirtį.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 60p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Benamystė, kol neįsibėgėjo šiam amžiui būdingas judrumas, tekdavo tik nedaugeliui ir tik vėliau tapo ko ne visuotinė.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 74p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... tėvynė yra didelis mūsų visų vaizduotės kūrinys ir poreikis.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 75p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |