Aš mėgstu tiksliai žinoti, kur esu, - ne žingsniuoti dirbtinai iškilmingoje procesijoje tarsi parade kokioje nors pastebimoje vietoje, o eiti, jei galima, išvien su Visatos Statytoju; ne gyventi šiame nerimastingame, nervingame, bruzdančiame, apimtame rutinos ... Šimtmetyje, o stovėti arba sėdėti, paskendus savo mintyse, tol, kol jis eina pro šalį. Ką gi švenčia šie žmonės? 
Toro, Henris Deividas
 


Naujausios citatos
Filosofija lengvai nugali praeities ir ateities blogybes, tačiau dabartinės blogybės nugali ją. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 10p.)
Balsuoti:
 1.0 (1)
Komentarai (0)
Tvirtesnio moralinio stuburo reikia sėkmei atlaikyti, negu nesėkmei. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 11p.)
Balsuoti:
 1.0 (1)
Komentarai (0)
Pavyduliavimas yra tam tikra prasme teisėtas ir pamatuotas, kadangi jis tiktai stengiasi išsaugoti tą gėrį, kuris mums priklauso arba kurį tariame mums priklausant; tuo tarpu pavydas - tai pyktis, nepakenčiąs kitų gėrio. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 11p.)
Balsuoti:
 1.0 (1)
Komentarai (0)
Savo piktais darbais neužsitraukiame tiek persekiojimų ir neapykantos, kiek savo gerosiomis savybėmis. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 12p.)
Balsuoti:
 1.3 (3)
Komentarai (0)
Mes turime daugiau jėgos, negu valios, ir dažnai tik pasiteisinti prieš save įkalbinėjame sau, kad kai kurie dalykai esą neįmanomi. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 12p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Jei neturėtume trūkumų, tai nesidžiaugtume taip, pastebėję, kad kiti jų neturi. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 12p.)
Balsuoti:
 1.0 (1)
Komentarai (0)
Protingam žmogui gaišatis — liga.  

(Dantė. Dieviškoji komedija. Vilnius: Vaga. 1988, 170p.)
Balsuoti:
 1.5 (2)
Komentarai (0)
Bet kai vienoj gretoj petis į petį
Pikta valia žygiuoja su Protu,
Jie traiško viską, net ir žmogų patį.

(Dantė. Dieviškoji komedija. Vilnius: Vaga. 1988, 142p.)
Balsuoti:
 1.5 (2)
Komentarai (0)
Visi, kur šalimais čia ir toli,
Pasaulyje kadaise skaldė žmones
Ir užtatai jie vaikšto įskili.
Kiekvienąsyk po varganos kelionės
Mūs laukia velnias su kalaviju
Ir, niekam nedarydamas malonės,
Taip kerta, jog apsipilam krauju,
Ir žaizdos, surambėjusios savaime,
Atsiveria nuo smūgių jo naujų.

(Dantė. Dieviškoji komedija. Vilnius: Vaga. 1988, 127p.)
Balsuoti:
 1.5 (2)
Komentarai (0)
... žmonės truputį iškreipė prigimtį, nes jie nėra gimę vilkais, o tik pasidarę. Dievas jiems nedavė nei patrankų ... nei durtuvų, jie patys pasigamino ... 

(Volteras. Kandidas. Vilnius: Vaga. 1970, 19p.)
Balsuoti:
 4.0 (4)
Komentarai (0)
Surasta: 5605
Ankstesnis   1 2 3 4 5   Sekantis