Praplikusiems vyrams jau nederėtų muštis. Jiems derėtų filosofuoti. 
Remarkas, Erichas Marija
 


Naujausios citatos
"Parijų" intelektualizmas (jam visų pirma atstovauja proletariniai smulkieji beneficininkai ... daugiau ar mažiau "keliaujantys" žmonės) yra toks intensyvus todėl, kad sluoksniai esantys socialinės hierarchijos apačioje arba už jos ribų, atsiduria savotiškame Archimedo taške socialinių konvencijų atžvilgiu - nesvarbu, ar jos liečia išorinę visuomenės tvarką, ar įprastas nuomones. Jie yra pajėgūs suformuoti originalų, šių konvencijų nesuvaržytą požiūrį į kosmoso "prasmę" ir pasižymi stipriu etiniu ir religiniu patosu, kurio neslopina materialiniai sumetimai. 

(Weber, Max. Religijos sociologija. Vilnius: Pradai. 2000, 146p.)
Balsuoti:
 3.8 (6)
Komentarai (0)
Jūs manot kažkodėl, jog viską lemia
Ratuojančio aukštai dangaus galia,
Kuri jus neva žlugdo arba remia.

Jei taip,— turėtų žūt laisva valia,
Ir atpildas už bloga ir už gera
Nustotų net prasmės galų gale. 

(Dantė. Dieviškoji komedija. Vilnius: Vaga. 1988, 230p.)
Balsuoti:
 4.3 (6)
Komentarai (0)
Aistra dažnai gudriausią žmogų paverčia bukapročiu, o didžiausius kvailius padaro gudrius. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 6p.)
Balsuoti:
 4.1 (7)
Komentarai (0)
Aistros yra vieninteliai oratoriai, kurie visuomet įtikina. Jos yra tarsi įgimtas menas, kurio dėsniai neklaidingi; paprasčiausias žmogus, kuriam netrūksta aistros, įtikina mus labiau, negu visų iškalbingiausias, bet nedegąs aistra. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 7p.)
Balsuoti:
 4.4 (7)
Komentarai (0)
Aistros yra vieninteliai oratoriai, kurie visuomet įtikina. Jos yra tarsi įgimtas menas, kurio dėsniai neklaidingi; paprasčiausias žmogus, kuriam netrūksta aistros, įtikina mus labiau, negu visų iškalbingiausias, bet nedegąs aistra. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 7p.)
Balsuoti:
 4.0 (5)
Komentarai (0)
Aistrose visada yra suktumo ir egoizmo, todėl pavojinga jų klausyti, reikia jomis nepasitikėti net tada, kai jos atrodo kuo įtikimiausiai. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 7p.)
Balsuoti:
 3.8 (4)
Komentarai (0)
Aistros dažnai gimdo savo priešybes: kartais iš šykštumo kyla išlaidumas, o iš išlaidumo - šykštumas; neretai žmonės tampa stiprūs iš silpnumo, o drąsūs iš bailumo. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 7p.)
Balsuoti:
 4.0 (4)
Komentarai (0)
Nuolatinis apgaudinėjimas yra menko proto požymis; beveik visuomet taip būna, kad tas, kas apgavyste prisidengia iš vieno šono, apsinuogina iš kito. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 32p.)
Balsuoti:
 4.4 (8)
Komentarai (0)
Mūsų savimeilė reaguoja daug skausmingiau, kai žmonės smerkia mūsų skonį, negu kai smerkia mūsų nuomones. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 8p.)
Balsuoti:
 4.2 (5)
Komentarai (0)
Žmonės ne tiktai geba pamiršti geradarystes ir nuoskaudas; jie net moka nekęsti tų, kas jiems darė gera, ir liautis nekentę tų, kurie juos skaudė. Praktika atsiteisti už gerą ir keršyti už bloga jiems atrodo vergystė, kuriai paklusti skaudu.  

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 8p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Surasta: 5628
Ankstesnis   1 2 3 4 5   Sekantis