Gailestis ir kilnaširdiškumas: be būtinos priežasties žudyti negalima ... daugelis, kurie gyvena, yra nusipelnę mirti. Ir nemažai yra mirusių, kurie nusipelno gyventi. Ar tu gali grąžinti jiems gyvenimą? Jei ne, tai neskubėk teisti ir kitų. Netgi išminčių išminčiai negali visko numatyti.  

Vienas toks nemalonus žvairiaakis keliautojas pasakojo, jog artimiausiu laiku čionai priplūs daugybė bėglių.
– ir jeigu vietos neatsiras, jie patys jos susiras, nes turi lygiai tokias pačias teises! – tyčia garsiai kalbėjo jis, o vietiniai žmonės neatrodė sužavėti tokios perspektyvos.
Hobitai į tai nekreipė per daug dėmesio, nes joks žmogus negali gyventi hobitų olose… 

… apie draugą reikia spręsti iš jo darbų. 

Bilbas viską išdalijo. Jis sakė, kad plėšikų pelnytas auksas jam atrodė kaip ir ne savas.  

Sarumanas išsitiesė ir įtaigiai pradėjo jau seniai paruoštą kalbą:
– Senieji Laikai jau praėjo. Viduriniai taip pat eina prie pabaigos. Elfų dienos jau baigėsi, ir gimsta nauja jėga – žmonės, kuriuos mes galim valdyti. Tačiau norint valdyti, reikia turėti galią ir Išminčių gudrumą.
Paklausyk, Gendalfai, mano senas drauge ir pagalbininke! Aš pasakiau „mes“, ir taip bus, jei prie manęs prisidėsi tu. Kyla nauja Jėga, ir prieš ją visos mūsų sąjungos bei sutartys yra bejėgės. Nei elfai, nei numenoriečiai jau nieko nepadarys. Mums lieka tik viena galimybė – tai prisidėti prie tos Jėgos, Gendalfai! Jai augant, augsime ir mes ir pamažu imsime ją valdyti. Mes laikysime savo troškimus giliai širdyje, bet turėsime tris galingus tikslus: Valdžią, Jėgą ir Žinias. Galbūt, siekiant jų, teks imtis ir nešvarių priemonių, bet juk silpni ir nepatikimi* draugai yra blogiau už stiprius priešus. Jei mes susijungsime, net Sauronas negalės mūsų įveikti.
……………...
* Lietuviškame vertime žodis „nepatiklūs“ čia pataisytas į „nepatikimi“, o angliškam originale žodžiui „idle“ paprastai siūlomos reikšmės būtų: tingūs; bergždi; nenaudingi. 

– Aš negaliu pakęsti permainų, skundėsi jis, – nieko nėra blogiau, kaip senatvėje susilaukti pasikeitimų. Permainos yra blogiausia, – kartojo ir kartojo hobitas.  

Kelias į Mordorą – tai kelias į pragarą, bet mums nieko kito nelieka. Nei jėga, nei protas čia nepadės, ir silpnam gali pasisekti geriau negu stipriam. Kiek atvejų yra žinoma, kai silpnieji pasukdavo istorijos ratą sau norima linkme, o stiprieji būdavo bejėgiai. 

[B]et net pats žinomiausias ir galingiausias didvyris istorijoje palieka tik menką žymę.  

Būrys apsiginklavo labai lengvai, nes pagrindinis jų ginklas turėjo būti slaptumas. 

Hobitas su džiaugsmu lietė lygią medžio žievę, lietė ne kaip eigulys ar dailidė, o kaip medžio brolis.