|
Skriauda
Didžiausia bausmė tavajam skriaudikui,
Jei tu atmokėsi geru.
Prieš skriausdamas silpną, tu įsivaizduoki,
Jog priešais stipresnį esi.
Tu paiką puikybę piktadario savo
Įveik atlaidžiu kantrumu.
... skriaudikas iš tiesų įrodinėja savo pranašumą ir jėgą ne tiek skriaudžiamajam, kiek pačiam sau.
Argi atsisakytų žmogus atleisti į save panašiam,
tačiau ieškotų savo nuodėmių atleidimo?
(28:4)
Atleisk savo artimui už padarytą skriaudą,
tuomet, kai melsies, nuodėmės bus tau atleistos.
(28:2)
Ir atlygis blogiu - blogis, panašus į jį. Tačiau kas atleis ir susitaikys, - jo dovana pas Alachą. Jis juk nemyli neteisiųjų.
O kas ieško pagalbos, skriaudai praėjus, tai pas juos nėr kelio.
(42:40-41)
*S. Gedos vertimas pasirodė gan miglotas, tad ši vieta išversta naujai, lyginant rusų ir anglų kalbos vertimus:
Atlygis už blogį - panašus blogis, bet jei kas atleis ir susitaikys - jo dovana pas Alachą. Iš tiesų Jis nemyli skriaudikų, besielgiančių neteisingai.
O jei kas atkeršys už skriaudą, tai nėra kelio jų bausti.
И вoздaяниe зa злo - злo пoдoбнoe, нo если ктo пpocтит и примерится, то будет от Aллaxa воздаяние. Oн нe любит обидчиков, совершающих преступления.
И если ктo отомстит за обиду, то нeт пyти к его наказанию.
(Перевод проф. Б.Я.Шидфар. КОРАН. УММА: 2003, 469 c.)
The recompense for an evil is an evil like thereof, but whoever forgives and makes reconciliation, his reward is with Allâh. Verily, He likes not the Zâlimûn (oppressors, polytheists, and wrong-doers).
And indeed whosoever takes revenge after he has suffered wrong, for such there is no way (of blame) against them
(http://quranexplorer.com/index/Sura_042_Ash_Shura_COUNCIL_CONSULTATION.aspx)
( Koranas. Vilnius: Kronta. 2008, 404p.)
Tikrosios didybės požymis yra smūgių nejautimas. Taip stambus žvėris ramiai žvelgia į lojančius šunis, taip banga veltui šokinėja prieš milžinišką uolą. Kas nepyksta, to skriauda nepaliečia, kas pyksta - paveikia.
Gerai žinomas seno dvariškio atsakymas. Paklaustas, kaip sulaukė rūmuose nepaprastai reto dalyko - senatvės, tarė: "Dėkodamas už padarytas skriaudas". Dažnai ne tik neapsimoka keršyti už skriaudą, bet neapsimoka net pripažinti.
Galingesniųjų skriaudas reikia pakęsti linksmu veidu, o ne tik ištvermingai. Pamatę, jog nuskriaudė, jie vėl skriaus. Blogiausias besididžiuojančių aukšta padėtimi bruožas yra toks: jie nekenčia nuskriaustųjų.
|
|
