Skausmas
Skausmų apimtiems žmonėms mintis apie Jėzaus kęstą skausmą gali tapti neišsenkamu paguodos ir narsos šaltiniu.
(Donnelly, Nick. Gyvenimas su liga ir kančia. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2012, 78p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jei sutelktume dėmesį į tai, ko iš mūsų nori ir ką sako mūsų vidinė asmenybė, skausmas greitai praeis.
(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 269p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Labai skauda, kai negali atsikvėpti, bet dar labiau skauda, kai kamuoja dvasinės kančios.
(Laurentin, Rene. Bernadetos gyvenimas. Vilnius: Aidai. 2000, 226p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Skausmas yra užmarštis. O išsigelbėti galima prisiminus priežastis.
(Hesė, Hermanas. Skaitymai minutėms. Kaunas: Trigrama. 2004, 107p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jei žiūrėsi į skausmą kaip į malonumą,
Net priešai pašlovins tave.
Net priešai pašlovins tave.
(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 501p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Bet sielvartas vargina, slegia ir sekina. Todėl neretai bandoma bėgti nuo sielvarto – į alkoholį, į perdėtai intensyvią veiklą, į kompensuojančius tuštumą skubotus santykius. Sielvartą bandoma malšinti vaistais, maistu. Bandymų išvengti neišvengiamo yra daug. Vieni jų labai rizikingi (pvz., alkoholis), kiti mažiau. Tačiau nei vienas jų neatneša trokštamo palengvėjimo. Kas turi būti išgyventa, nepraeina, kol neišgyvenama.
(Polukordienė, Kristina Ona. Netekčių psichologija. Vilnius: Panevėžio spaustuvė. 2008, 40p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tavo skausmas - tai aižėjimas kiauto, kuris gaubia tavo nuovoką.
Kaip vaisiaus kauliukas turi skilti, kad jo branduolys atsiverstų saulei, taip ir tu turi pažinti skausmą.
Kaip vaisiaus kauliukas turi skilti, kad jo branduolys atsiverstų saulei, taip ir tu turi pažinti skausmą.
(Gibran, Kahlil. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 61p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... didelio skausmo akivaizdoje žodžiai netenka prasmės ... tylėjimas ... turi savotiško aktyvumo ... Ir iš tikro žmones giliausiai suriša ne tai, kas pasakyta, bet tai, kas perduota tyloje: vos jaučiamu prisilietimu, rankos paspaudimu, akių žvilgsniu arba nors pačiu buvimu šalia vienas kito.
(Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys. 1997, 42-44p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... senas sielvartas didžiosios žmogaus gyvenimo paslapties dėka pamažu tampa tyliu, graudžiu džiaugsmu;
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 1 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 309p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
O skausmas - jis vištas ir poetus priverčia kudakuoti.
(Nyčė, Frydrichas. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera. 2002, 301p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Surasta: 19
1 2