Juk jeigu mes savo jėgomis surastume [tiesą], argi mums rūpėtų kokios nors žmonių nuomonės?
Platonas
 


Gibran, Kahlil

Tu iš tiesų laisvas ne tada, kai tavo dienos be rūpesčių, o naktys be vargo ir sielvarto,
Greičiau jau tada, kai šie dalykai supa tavo gyvenimą ir vis dėlto tu pakyli virš jų nuogas ir nevaržomas. 

(Gibran, Kahlil. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 56p.)
Balsuoti:
 3.9 (14)
Komentarai (0)
Tavo kraujas ir mano kraujas tėra tik syvai, maitinantys dangaus medį. 

(Gibran, Kahlil. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 33p.)
Balsuoti:
 5.0 (4)
Komentarai (0)
Visa, ką turit, kada nors bus kitiems atiduota;
Todėl duokit dabar, idant dovanos būtų jūsų, o ne jūsų įpėdinių. 

(Gibran, Kahlil. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 30p.)
Balsuoti:
 4.0 (8)
Komentarai (0)
O vargo baimė argi pati savaime jaune vargas? 

(Gibran, Kahlil. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 29p.)
Balsuoti:
 4.0 (4)
Komentarai (0)
Kasdienis jūsų gyvenimas - jūsų šventykla ir jūsų religija. 

(Gibran, Kahlil. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 86p.)
Balsuoti:
 4.8 (5)
Komentarai (0)
Kai skiriesi su draugu, neliūdėk;
Nes tai, ką labiausiai jame myli, išsigrynina jam nesant šalia, kaip ir kopiančiam kalnas aiškiau matyti iš slėnio. 

(Gibran, Kahlil. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 67p.)
Balsuoti:
 5.0 (15)
Komentarai (0)
... draugystėje be žodžių gimsta visos mintys, visi troškimai, visos viltys, ir jais dalijamasi su tyliu džiaugsmu širdyje. 

(Gibran, Kahlil. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 67p.)
Balsuoti:
 4.3 (11)
Komentarai (0)
Tavo skausmas - tai aižėjimas kiauto, kuris gaubia tavo nuovoką.
Kaip vaisiaus kauliukas turi skilti, kad jo branduolys atsiverstų saulei, taip ir tu turi pažinti skausmą. 

(Gibran, Kahlil. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 61p.)
Balsuoti:
 4.3 (4)
Komentarai (0)
Ir neleiskite savo sandėriuose dalyvauti atėjusiems tuščiomis rankomis, kurie norėtų už jūsų darbą užsimokėti žodžiais.
Tokiems žmonėms pasakykit:
"Eikite su mumis į lauką arba su mūsų broliais plaukite į jūrą ir užmeskite ten savo tinklus;
Nes laukas ir jūra jums bus tokie pat dosnūs kaip ir mums."  

(Gibran, Kahlil. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 45-46p.)
Balsuoti:
 5.0 (6)
Komentarai (0)
Darbas - tai meilė, tapusi regima. Ir jei jūs negalite dirbti su meile, o tik su pasibjaurėjimu, geriau palikit savo darbą ir sėskit prie šventyklos vartų prašyti išmaldos iš tų, kurie dirba su džiaugsmu. 

(Gibran, Kahlil. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008, 37p.)
Balsuoti:
 4.3 (9)
Komentarai (0)
Surasta: 30
1 2 3