Kančia
Ten bus ir tie, kurie lengviau kentės,
Nes, apimti liepsnų, išsaugos viltį
Palaimintos sulaukti ateities.
Nes, apimti liepsnų, išsaugos viltį
Palaimintos sulaukti ateities.
(Aligjeris, Dantė. Dieviškoji komedija. Vilnius: Vaga. 1988, 10p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Atsidūrusi už skausmo ribų siela sustiprėja. Su kasdieniu gyvenimu susiję norai netenka jokios prasmės, žmogus apsišvarina. Kančią pagimdo noras, ne skausmas.
(Coelho, Paulo. Alefas. Vilnius: Vaga. 2011, 186p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... kančia ... yra mūsų pačių nežinojimo pasekmė.
(Dalai Lama XIV. Užuojautos galia. Vilnius: Dharma. 2001, 61p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Budos mokymo esmę sudaro Keturios Tauriosios Tiesos: gyvenimą lydi kančia, kančia turi priežastį, kančia gali baigtis, yra kelias išsilaisvinti iš kančios.
(Dalai Lama XIV. Užuojautos galia. Vilnius: Dharma. 2001, 13p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kančios prasmė yra paruošti mūsų egzistenciją taip, kad joje suspindėtų Dievas.
(Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys. 1997, 285p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Visi šventieji buvo apsisprendę prisiimti kančią ir ją iškęsti Dievuje. Dar daugiau! Ne vienas šventasis kančios troško ir jos ieškojo. Ne vienas su džiaugsmu pasitiko ligą, nelaimę, skurdą, kankinimus ir galop mirtį. Tai yra nuostabūs faktai, bet tikri. Kančios troškimas ir džiaugsmas kęsti yra vienas iš būdingiausių šventos asmenybės ženklų ...
Prisiimta ir Dievuje iškęsta kančia yra kelias į žmogaus sudievinimą ... Kančia buvo jiems proga nusikratyti senuoju žmogumi ir apsivilkti naujuoju. Ji buvo vienintelė proga ir vienintelis kelias, nes nenuodėmingai žmogų nubūtinti gali tiktai kančia.
(Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys. 1997, 276 - 279p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jeigu kančia neturi prasmės, tuomet ji naikina žmogų.
(Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys. 1997, 271p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Visų pirma žmogus skundžiasi dėl to, kad jis turi aprėžtą galią kentėti ... Iš kitos pusės, žmogus skundžiasi tada, kai nesuvokia savo kančios prasmės ... Jeigu žmogus žino, kodėl šis kenčia, šitas žinojimas pripildo jo dvasią kartais net dideliu džiaugsmu ... Jeigu aprėžta žmogaus galia kęsti yra daugiau gyvybinė jo skundo priežastis tai kančios prasmės nesuvokiamumas jau yra grynai dvasinė priežastis. Ir kai abi šios priežastys susitinka kartu, skundas pasidaro labai kartus ir labai gilus ... Vis tiek ar žmogus maldauja, ar prašo pagelbėti bei paguosti, ar vaizduoja savo sunkią situaciją, po visais jo žodžiais ir posakiais glūdi vienas vienintelis klausimas "kodėl"?
(Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys. 1997, 127-130p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Votimis aptekusiam žmogui reikia pašalinti votis, o ne duoti tegul ir gražiausią traktatą apie kančios prarmę.
(Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys. 1997, 95p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Be kentėjimo koks gi būtų malonumas?
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 2 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 330p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
