Aistros
Aistros pagautas, žmogus netenka nuovokos, į jį reikia žiūrėti kaip į girtą ar pamišusį.
(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Jaunojo Verterio kančios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 63p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... žmogus yra žmogus, ir tas trupinėlis proto, kurį jis turi, maža ką arba visiškai nieko nebereiškia, kai siaučia aistra ir tave suspaudžia žmogiškosios ribos.
(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Jaunojo Verterio kančios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 68p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
„Viskas tuštybių tuštybė“
Atsiskyrėlis pasakė:
– Visos žemiškos aistros bevaisės. Tos, kurios pergyventos, panašios į sapnus, o tos, kurios mūsų laukia, – pasibaigs nusivylimu.
Atsiskyrėlis pasakė:
– Visos žemiškos aistros bevaisės. Tos, kurios pergyventos, panašios į sapnus, o tos, kurios mūsų laukia, – pasibaigs nusivylimu.
(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 88p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Aistra dažnai gudriausią žmogų paverčia bukapročiu, o didžiausius kvailius padaro gudrius.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 6p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Aistrose visada yra suktumo ir egoizmo, todėl pavojinga jų klausyti, reikia jomis nepasitikėti net tada, kai jos atrodo kuo įtikimiausiai.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 7p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jei priešinamės savo aistroms, tai daugiau ne dėl to, kad mes stiprūs, o dėl to, kad jos silpnos.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 32p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kam teko pergyventi dideles aistras, tas paskui visą gyvenimą džiaugiasi, kad pagijo nuo jų, ir liūdi, kad pagijo.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 106p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Ugnis iš arti tegali mus degint,
O meilės aistra - iš toli.
O meilės aistra - iš toli.
(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 508p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nugalėti geismą - aukščiausia kiekvieno vyro ar moters egzistencijos pastanga. Nenugalėjęs geismo, žmogus negali tikėtis valdyti save ... Valdyti viską nevaldant savęs būtų apgaulinga ir nuviltų kaip spalvotas žaislinis mango vaisius - gražus pažiūrėti, bet viduje netikras ir tuščias. Dideli tikslai reikalauja dvasios pastangų ir jėgų. Dvasios galybė ateina iš Dievo malonės, o Dievo malonė niekada nenužengia ant tų, kurie vergauja geismui.
(Gandhi, Mahatma. Kelias Dievo link. Vilnius: Dialogo kultūros institutas. 2003, 57p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jei mūsų nelaikytų aistros, tai viena savaitė ir šimtas metų būtų tas pat.
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 211p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |