Grožis

Gražuolė ne ta, kurios blauzdas ar rankas visi giria, bet ta, kurios išvaizda neleidžia žavėtis atskiromis dalimis. 

Dešimteriopai vertiname grožį,
Jei siela jo kaip krištolas tyra.
Juk mes taip mylim pilnažiedę rožę
Už kvapą, kurs jai suteiktas yra. 

Grožis yra toks galingas, jog jis veikiau suvilios pačią dorovę, negu kad dorovė privers grožį sau tarnauti. 

... grožis ir kančia neatsiejami, nes jie to paties moko žmogų. 

Harmonija - štai kas kuria grožį, grožis pats savaime neturi prasmės. Daiktas, atrodantis gražus šiuo metu šioje vietoje, gali pasirodyti negražus kitomis aplinkybėmis. Tai liečia ir mintis, žodžius, poelgius. Tai, ką mes vadiname žavingu, toks yra tik konkrečiu laiko tarpu ir konkrečiomis aplinkybėmis, kurie tai daro žavų; taigi vienintelis būdas pateikti tikrą grožio apibrėžimą - tai harmonija. Spalvų derinio harmonija, kontūrų ir linijų harmonija sudaro tai, ką mes vadiname grožiu; o žodis, mintis, jausmas ar veiksmas, kurie kuria harmoniją, yra grožio veiksniai. 

Juk iš kūrinių didingumo ir grožio
panašiai suvokiamas ir jų Kūrėjas.
(Išminties knyga 13:5)
 

... labiausiai žmones gundo grožis.

Moters grožis padaro jos vyro veidą spindintį,
nes pranoksta visa, kas žavi jo akis.
(Siracido knyga 36:22)  

Protas niekuomet negali nei pažinti, nei sukurti grožio ... Daugybė žmonių taip įkalinti savo protuose, kad gamtos grožis jiems iš tikrųjų neegzistuoja ... Nes jie neramūs, šioje akimirkoje jų nėra, jie netikrai mato gėlę, nejaučia jos esmės, jos šventumo - lygiai kaip nepažįsta savęs, nejaučia savo pačių esmės ir savojo šventumo ... Protas, likęs vienas su savimi, kuria pabaisas, kurias mes matome ne vien parodų salėse. Pažvelkite į mūsų miestų vaizdus ir gamybines dykvietes. Nė viena civilizacija nėra sukūrusi tiek bjaurumo. 

Tarsi aukso žiedas, įvertas kiaulei į snukį,
yra graži moteris, neturinti sveikos nuovokos.
(Patarlių knyga 11:22)