Mano nuomone, pati svarbiausia psichoterapijos mokymo dalis yra asmeninė psichoterapija. 
Yalom, Irvin D.
 


Paieška:

YouTube

Gėtė, Johanas Volfgangas fon

Patirk būties pilnatvę sieloj,
Ir štai tada galėsi pavadinti
Kaip nori – meile, laime ar Dievu!
Aš nerandu tam vardo, aš jaučiu.
O žodis – tiktai kevalas minčių,
Jis tarsi kylantis nuo žemės dūmai,
Aptemdantys padangės mėlynumą. 

(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Faustas. Vilnius: Tyto alba. 2018, 192p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Žinau iš savo patyrimo. Jei mane kas erzina ir veda iš kantrybės, aš šoku ir bėgu į sodą, kur vaikščiodama sudainuoju keletą melodijų, ir pyktis išgaruoja ... bloga nuotaika vis tiek, kaip tinginystė, ji tam tikra tinginystės rūšis. Mūsų prigimtis itin į ją linkusi, o vis dėlto, jei tik turime jėgos prisiversti, darbas mums degte dega rankose, ir dirbdami mes randame tikrą džiaugsmą. 

(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Jaunojo Verterio kančios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 43p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Galų gale ar ne vistiek: ar žirnius skaičiuoti, ar lęšius? Juk viskas pasauly muilo burbulas, ir kvailys yra tas, kas kitų verčiamas, o ne iš aistros ar vidinio poreikio dirba, siekdamas pinigų, garbės ar dar ko nors. 

(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Jaunojo Verterio kančios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 54p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Aistros pagautas, žmogus netenka nuovokos, į jį reikia žiūrėti kaip į girtą ar pamišusį. 

(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Jaunojo Verterio kančios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 63p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
... žmogus yra žmogus, ir tas trupinėlis proto, kurį jis turi, maža ką arba visiškai nieko nebereiškia, kai siaučia aistra ir tave suspaudžia žmogiškosios ribos. 

(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Jaunojo Verterio kančios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 68p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
... širdį man drasko naikinanti jėga, kuri slypi gamtos visatoj, kuri nieko nesukūrė, kas nenaikintų savo kaimyno, savęs paties. Ir taip aš blaškausi, kankinamas baimės. Dangus ir žemė ir jų kuriamosios galios supa mane: aš nieko nematau, tik amžinai ryjančią, amžinai atrajojančią pabaisą. 

(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Jaunojo Verterio kančios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 72p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
... jie atspėja mano norus, taip išreiškia savo draugystę smulkiomis paslaugomis, tūkstantį kartų brangesnėmis už anas akinančia dovanas, kurios vien tenkina davėjo tuštybę ir mus žemina. 

(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Jaunojo Verterio kančios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 74p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
[M]okykla ... kalino mūsų vaikystę ... Prisiminiau, kiek nerimo, ašarų, proto atbukimo, baimės patyriau šiame narve.  

(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Jaunojo Verterio kančios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 102p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Taip, aš iš tikrųjų esu tik keleivis, piligrimas šioj žemėj! Kas gi daugiau esate jūs? 

(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Jaunojo Verterio kančios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 104p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Dangaus dieve! Argi tokį likimą nuskyrei žmogui, kad jis laimingas tik pakol dar neatėjęs į protą arba kada vėl jo netenka? 

(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Jaunojo Verterio kančios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 126-127p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Surasta: 40
1 2 3 4