... pratybos ir saikingumas netgi senatvei padeda išsaugoti dalį būtosios stiprybės.
Ciceronas, Markas Tulijus
 


Faradžas, Abul

„Kas kieno tarnas“
Valdovas papriekaštavo asketui:
– Kodėl tu nenusilenki man, kaip dera daryti visiems mano tarnams?
Asketas jam atsakė:
– Suprask, kad aš ne tavo tarnas, o tu – mano tarnų tarnas. Mano valioj visi žemiškieji norai, ir jie man pavaldūs. O tu – žemiškųjų norų vergas, jie tave nugalėjo ir valdo, ir tu esi jų tarnas.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 93p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Jeigu nori įsitikinti...“
Atsiskyrėlis pasakė:
– Jeigu tu nori įsitikinti, kad visi žemiški turtai niekingi, pažiūrėk, kas juos turi.
Jis kalbėjo apie niekingus žmones, nesgi prakilnieji ir dorybingieji jų neturi.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 99p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Nesišnekučiuok su kvailiais“
Vienas gydytojas sakydavo:
– Nedera žmogui šnekučiuotis su kvailiais, nesgi nuo pašnekesio su jais įkaista siela, kaip kad karštą dieną riešutmedžių paunksnėje įkaista kūnas.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 115p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Proto požymiai“
Gydytojui būnant pas valdovą, užėjo dvariškis, kuriam neseniai gimė sūnus.
Valdovas paklausė įėjusįjį:
– Kaip jaučiasi tavo kūdikis? Ir kiek jam laiko?
Dvariškis atsakė:
– Jis jaučiasi gerai. Jam jau septynios dienos.
Gydytojas paklausė:
– Ar kūdikis protingas?
Dvariškis atsakė:
– Argi tu negirdėjai, ką aš pasakiau valdovui? Juk jam tik septynios dienos. Kodėl gi klausi mane apie jo protą?
Gydytojas jam pasakė:
– Jeig naujagimio žvilgsnis tyras ir jis mažai verkia, – tai proto požymiai.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 115p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Drąsi ožka“
Ožka užsiropštė ant aukšto stogo ir nuo ten drąsiai koneveikė vilką. Jis klausėsi jos burnojimo ir pasakė:
– Tai ne tu, ožka kalbi tokius įžūlius žodžius, o toji vieta, kur tu esi.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 121p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Šuo ir gazelė“
Medžioklinis šuo vijosi gazelę.
– Tu niekada manęs nepavysi, – pasakė gazelė.
– Kodėl? – paklausė šuo.
– Aš bėgu gelbėdama savo gyvybę, o tu – norėdamas įtikti savo šeimininkui.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 122p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Iš pavydo...“
Kartą blakiukas pasiskundė savo motinai:
– Kad ir kur aš pasirodyčiau, žmonės ant manęs spjaudo.
– Kaltas tavo grožis ir nepaprastai malonus kvapas, – atsakė motina. – Jie tau pavydi.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 122p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Dosnumo esmė“
Filosofas buvo paklaustas:
– Kas yra tikrasis dosnumas?
– Tikrasis dosnumas – tai, kad sunkią valandą padėtum reikalingam paramos, – atsakė jis.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 145p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Netikėk astrologais“
Juokdarys pasakė:
– Aš ir mano brolis – dvyniai, vienu metu mes išėjom iš motinos įsčių, bet jis tapo turtingu pirkliu, o aš – vargšu juokdariu. Argi po to galima tikėti astrologais? Ar reikia dar daugiau įrodymų, kad jie meluoja?

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 174p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
„Ypatinga skurdžių kategorija“
Žmogų paklausė:
– Į ką panašus artistas?
Jis atsakė:
– Į vargšą, kuris kairėje rankoje laiko gniutulą purvo, o dešiniąją ištiesęs išmaldai. Ir jeigu jam nepasakysi „še, imk“, jis tave išteps.

(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 176p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Surasta: 11
1 2