Mes toli gražu nežinome visų savo norų. 
Larošfuko, Fransua de
 


Gyvybė Pilnatvė Savęs pažinimas Žmogus

Prigimtis

Talis ieškojo gamtos pradžios, o jo sekėjus labiau domino ne pradžia, bet kas joje yra nuo pradžios; tai, kas nuo pradžios buvo, yra ir bus, imta vadinti "prigimtimi". Kokia prasme šiandien kalbama apie daiktų "prigimtį", tokia prasme graikų filosofai šį terminą vartojo nuo senų laikų. Terminas, kuriuo šnekamojoje kalboje būdavo vadinama tai, kas kinta, filosofijoje pradėjo reikšti būtent tai, kas daiktuose yra nekintama.  

(Tatarkiewicz, Władysław. Filosofijos istorija. Vilnius: Alma littera. 2001, 30p.)
Balsuoti:
 4.5 (6)
Komentarai (0)
… tu esi laisvas būti pačiu savimi, čia ir dabar atskleisti tikrąją savo esatį, ir niekas negali tau sutrukdyti. Tai Didžiosios Žuvėdros dėsnis, amžinai galiojantis dėsnis. 

(Bachas, Ričardas. Džonatanas Livingstonas žuvėdra. Kaunas: Trigrama. 2011, 92p.)
Balsuoti:
 4.9 (9)
Komentarai (0)
O jis kalbėjo labai paprastus dalykus, - kad kiekviena žuvėdra turi teisę skraidyti, kad laisvė yra jos prigimties esmė ir kad visa, kas prieštarauja tai laisvei, turi būti atmesta, nesvarbu, ar tai paprotys, ar prietaras, ar koks nors draudimas.  

(Bachas, Ričardas. Džonatanas Livingstonas žuvėdra. Kaunas: Trigrama. 2011, 94p.)
Balsuoti:
 4.9 (10)
Komentarai (0)
Jo prigimtis vientisa, todėl jo troškimai toli nesiekia. Štai kas kilniausia žmogaus gyvenime. 

(Senovės kinų išmintis. Tūkstantis Li. Vilnius: Gamta. 2005, 281p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
... daugumos žmonių prigimtis bankrutavo; jie negali patenkinti savo pačių poreikių, jų troškimai visiškai neatitinka jų praktinių galimybių, todėl jie dieną ir naktį nepaliaujamai lankstosi ir maldauja. Mūsų namų ūkis elgetiškas; savo meną, profesiją, vedybas, savo religiją mes ne patys pasirenkame, mums juos parenka visuomenė. Mes esame salonų kareiviai, o nuožmios lemtingos kovos, kurioje gimsta tvirtybė, mes vengiame. 

(Emersonas, Ralphas Waldo. Pasitikėjimas savimi. Kaunas: VADA. 2000, 45-46p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Mat, prigimtis, tolydžio augdama,
Brandina ne tiktai stiprybę kūno, -
Jo rūmui augant, auga mumyse
Ir dvasios reikalavimai ir proto. 

(Šekspyras, Viljamas. Hamletas. Raštai I. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 195p.)
Balsuoti:
 3.6 (11)
Komentarai (0)
... vieno žmogaus likimas yra niekuo ne geresnis nei kito, nes kiekvienas žmogus privalo gerbti tai, ką nešioja savyje. 

(Borchesas, Chorchė Luisas. Smėlio knyga. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2008, 63-64p.)
Balsuoti:
 4.7 (3)
Komentarai (0)
Sakysite, tai buvo juodieji viduramžiai. O dabar juk gyvename šviesos amžiuje. Niekas raganų nedegina... Tačiau žmogaus prigimtis nuo to laiko nė kiek nepasikeitė. O kas joje svarbiausia? Kūrybiniai ieškojimai. Nežinomų tolių siekimas. Sugebėjimas mylėti, prieraišumas prie šeimos. Ir dar - baimės jausmas: bijome mirties, ligų, skausmo, artimųjų netekties, vienatvės, pasiklysti, būti užpulti, pasenti... 

(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 52p.)
Balsuoti:
 5.0 (6)
Komentarai (0)
Yra keturios prigimčių rūšys: medžiai, gyvūnai, žmonės, dievas. 

(Seneca, Lucius Annaeus. Laiškai Lucilijui. Vilnius: Tyto alba. 2007, 508p.)
Balsuoti:
 4.0 (2)
Komentarai (0)
Veržtis prie naudingų dalykų yra natūralu, natūralu ir vengti priešiškų. Prigimties nurodyta eiga vyksta be jokio vadovaujančiojo mąstymo, be išankstinio ketinimo. 

(Seneca, Lucius Annaeus. Laiškai Lucilijui. Vilnius: Tyto alba. 2007, 496p.)
Balsuoti:
 4.0 (2)
Komentarai (0)
Surasta: 14
1 2