Filosofijos istorija

Jei kalbėsime apie tiesą, tai nieko nebuvo ir nebus, kas žinotų tiesą apie dievus ir apie visus dalykus, apie kuriuos kalbama.

[Ksenofanas] 

Mirtingieji mano, kad dievai gimsta ir turi tokį sudėjimą, figūrą, balsą, kaip jie". "Etiopai teigia, kad jų dievai yra juodi ir plokščianosiai, o trakai - kad žydraakiai ir rudapalaukiai". O "jei jaučiai, arkliai ir liūtai turėtų rankas ir galėtų jomis piešti ir kurti kūrinius kaip žmonės, tai arkliai pieštų dievus panašius į arklius, suteikdami jiems arklių kūnus, o jaučiai - panašius į jaučius, suteikdami jiems tokias figūras, kokios būdingos šiai rūšiai.

[Ksenofanas] 

Herakleitas manė, kad viskas kinta, tačiau kaip tik dėl to yra ir kažkas pastovaus - tai kintamumas. Jis yra pastovi gamtos savybė. Maža to: yra pastovi kitimų tvarka. "Ugnis užsidega pagal matą ir pagal matą gęsta". Vienas dėsnis valdo visus pokyčius, jis vienodai valdo žmogų ir visatą. Žmogų valdo protas (λογος, logosas); vadinasi, ir visatą turi valdyti protas. Protas nėra vien žmogaus sugebėjimas, jis yra kosminė galia, o žmogus yra tik jos dalininkas. 

Talis ieškojo gamtos pradžios, o jo sekėjus labiau domino ne pradžia, bet kas joje yra nuo pradžios; tai, kas nuo pradžios buvo, yra ir bus, imta vadinti "prigimtimi". Kokia prasme šiandien kalbama apie daiktų "prigimtį", tokia prasme graikų filosofai šį terminą vartojo nuo senų laikų. Terminas, kuriuo šnekamojoje kalboje būdavo vadinama tai, kas kinta, filosofijoje pradėjo reikšti būtent tai, kas daiktuose yra nekintama.