Žmogus
... tikrovė, žmogui apsireiškianti kaip griežta būtinybė, yra – žmogiškais mastais sprendžiant – nepriimtina. Viskas mumyse maištauja prieš skausmą nešantį laikinumą ar prieš mirtį.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 60p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Antrosios XIX amžiaus pusės literatūros žmogus nedrįsta prieštarauti fizikos, biologijos, psichologijos, sociologijos ir t.t. dėsniams ar leistis su jais į kokį rimtesnį ginčą. Bet jeigu nenutrūkstančios redukcijos dėka jis iš Karaliaus virto žmogaus pavidalo beždžionės atmaina, jeigu liko be Rojaus, be Dangaus ir be Pragaro, be gėrio ir be blogio, kurie tapo visuomeninių determinančių išvestinėmis, tai gal jis jau pribrendo visiškai redukcijai ir greitai pavirs planetinės dvikojų vabzdžių bendruomenės nariu?
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 145p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Gamta priešinasi mūsų poreikiams ... Skausmas puola žmogų iš išorės, tai Gamta – miriadų vabalų, žuvų, gyvulių kentėjimas, – gyva ir žmoguje, keršija jam už religiją, filosofiją, skulptūras, paveikslus, eilėraščius.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 232p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
„Atvirkštinis įrodymas“
Atsiskyrėlis pasakė:
– Apie tai, kad mūsų pasaulis yra liūdesio ir nešlovės pasaulis, galima spręsti, kad ir iš to, jog nėra žemėje nė vieno žmogaus, kuris nesiektų gauti daugiau, negu nusipelnęs.
(Faradžas, Abul. Įdomių istorijų knyga. Vilnius: Vaga. 1978, 88p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žmogus vis kenčia nuo stokos,
Kurios joks turtas neatstos.
Kurios joks turtas neatstos.
(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Faustas. Vilnius: Tyto alba. 2018, 589p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... žmogus yra ir pažeidžiamas, ir kartu apsaugotas. Jis nebesilaiko kaip gyvūnas gamtos prieglobstyje ir dar nėra laisvas kaip bekūnis angelas - jis yra į prigimtį įsprausta laisvė ...
(Finkas, Eugenas. Laimės oazė. Esė apie žaidimo ontologiją. Vilnius: Apostrofa. 2018, 22-23p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Lengviau pažinti žmones apskritai, negu vieną žmogų atskirai.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 97p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žmogų apibūdina ne tai, ką jis veikia, bet tai, kaip jis tai daro.
(Appel, Rolf ir Oberheide, Jens. Kas yra laisvoji mūrininkija. Vilnius: Flavija. 2008, 14p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... žmogus tampa žmogumi sąveikaudamas su aplinka ... toji aplinka yra ir gamtinė, ir žmogiška.
(Berger, Peter. Socialinis tikrovės konstravimas. Vilnius: Pradai. 1999, 68p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... žmogus yra būtinas kūrinijai užbaigti, kitaip tariant, jis - antrasis pasaulio kūrėjas, vienintelis, suteikęs pasauliui objektyvią prasmę, be kurios jis - negirdimas, nematomas, be garso ėsdamas, gimdydamas, mirdamas, linguodamas galva - šimtus milijonų metų taip ir tekėtų giliausioj nebūties nakty į neaiškią pabaigą. Tai žmogaus sąmonė sukūrė objektyvią būtį ir prasmę ir per tai žmogus sau rado nepakeičiamą vietą didžiajame tapimo procese.
(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 352p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |