Žmogus

Žmogus pažįstamas iš išvaizdos,
o protingas žmogus – veidu į veidą susitikus.
Žmogaus apdaras, jo nuoširdus juokas ir jo eisena
tau parodo, kas jis yra.
(19:29-30) 

Žmogus yra marus, ką jis padaro nežabotomis rankomis,
visa tai negyvas daiktas.
Jis pats yra vertingesnis už daiktus, kuriuos garbina,
nes turi gyvastį, o stabai jos niekada neturėjo.
(15:17) 

Bet VIEŠPATS tarė Samueliui: „Nežiūrėk į jo išvaizdą ir stuomens aukštį, nes aš jį atmečiau. Juk Dievas ne taip mato, kaip žmogus, – žmogus mato, kas akimis matoma, o VIEŠPATS žiūri į širdį.
(16:7) 

Piktai susiraukiant reikia sutraukti 72 raumenis, tačiau tik 14, kad nusišypsotumėte. 

... kiekviena gilė, turėdama palankias sąlygas, gali tapti dideliu ąžuolu, o kiekvienas žmogus, nors turėtų ir nepalankias aplinkybes, jeigu tik jis nori, gali tapti dideliu žmogumi. 

Nė pats Visatos Kūrėjas nežinojo, ką sugalvos Žmogus.
Galbūt Žmogus buvo tobulesnio pasaulio užuomazga. 

Krosnis išmėgina puodžiaus molinius indus;
žmogus ištiriamas pokalbiu.
(27:5)  

Sijojant rėčiu, atsiskiria pelai;
žmogui kalbant, atsiskleidžia jo ydos.
(27:4)  

Žmogus pažįstamas iš išvaizdos,
o protingas žmogus – veidu į veidą susitikus.
Žmogaus apdaras, jo nuoširdus juokas ir jo eisena
tau parodo, kas jis yra.
(19:29-30)  

Nė vienas žmogus nežino, kas jis, kur ir ko eina - bet mes esame kartu, ir tai viskas, ką mums leista žinoti.