Dievas

Akvariume gyveno dvi auksinės žuvelės. Tingiai plaukiodamos ratu, jos turėjo laiko ir pafilosofuoti. Sykį viena paklausė:
- Ar tu tiki Dievą?
- Žinoma!
- Iš kur žinai, kad jis yra?
- O kas gi kitas, tavo manymu, kasdien
keičia akvariumo vandenį?

Ką reiškia regėti Dievą? Tai nėra matyti fizinėmis akimis ar būti stebuklo liudininku. Regėti Dievą - tai suvokti faktą, jog Dievas gyvena mūsų širdyse. Ilgesys nenurims, kol žmogus to nesuvoks ir neištirps šiame suvokime. Tai nuolatinių pastangų rezultatas. Dievas yra širdies tabernakulyje.  Negalime regėti Dievo šiomis akimis. Jis yra bekūnė dvasia, kurią galime išvysti tik tikėjimo akimis. Jei proto netrikdo jokios blogos mintys ir baimės, o širdis nuolat linksma - tai mumyse esančio Dievo ženklas. Iš tikrųjų Jis nuolat ten yra, tik to nepastebime, nes neturime tikėjimo ...

Dievas nėra objektas šalia kitų objektų, todėl jo negalima pasiekti atsisakant kitų objektų. Tiesa, Dievas nėra Visata, tačiau juo labiau jis nėra būtis minus Visata. Jo neįmanoma atrasti atimant ir neįmanoma mylėti išskaičiuojant. 

Jei tu neatsikelsi anksti, niekada nepamatysi tekančios saulės. Jei nesimelsi, niekada nepastebėsi Dievo esant šalia, nors jis visada esti arti tavęs. 

Kas Dievą pažįsta, Jo neapibūdina, kas Dievą apibūdina, Jo nepažįsta. 

... kiekvienas žmogus yra dievybės projektuojamas organas pasauliui jausti. 

Dievą ir žmogų jungia abipusė pareiga. Ji liepia ateiti. 

Teisinga, kad Dievas, kuris yra toks tyras, apsireikštų tik tiems, kurių širdis apvalyta. 

Visa, kas pasaulyje regima, nerodo nei visiško dievybės nebuvimo, nei jos akivaizdumo, bet rodo besislepiančio Dievo esatį. Viskas tuo paženklinta. 

Yra trejopai nusiteikusių žmonių: vieni tarnauja Dievui, būdami jį radę; kiti mėgina jo ieškoti, būdami Dievo neradę; treti gyvena nei jo ieškodami, nei būdami radę. Pirmieji yra protingi ir laimingi, paskutinieji - kvaili ir nelaimingi, viduriniai - nelaimingi ir protingi.