Toliatas, Algirdas
Bėgo metai. Pamažu vaikų planeta virto tikru šiukšlynu. Dievas be galo nuliūdo, kad visas jo darbas nuėjo vėjais...
– Taip, – tarė visai pražilęs Dievas, – ne aš išvariau žmogų iš rojaus, bet žmogus pats rojų pavertė pragaru. O ten nėra vietos nei mano gerumui, nei man pačiam. Ten nėra vietos Dievui.
– Taip, – tarė visai pražilęs Dievas, – ne aš išvariau žmogų iš rojaus, bet žmogus pats rojų pavertė pragaru. O ten nėra vietos nei mano gerumui, nei man pačiam. Ten nėra vietos Dievui.
(Toliatas, Algirdas. Dievo vaikų planeta. Vilnius: Verslas ar menas. 2019, 16p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |