Visuomenė
... pilietinės garbės, grindžiamos taikiu žmonių bendradarbiavimu, pamatą sudaro kitų nuomonė apie mus - kad mes verti visiško pasitikėjimo, nes besąlygiškai gerbiame kiekvieno teises ...
(Šopenhaueris, Artūras. Gyvenimo išminties aforizmai. Vilnius: Tyto alba. 2007, 98p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Isavio blogio išsilaikymo dėsnis: Absoliutus bet kurios sistemos blogis yra pastovus. Sumažinus jį skurdo ar bedarbystės srityje, jis neišvengiamai padidės užterštumo ar nusikaltimų sferoje.
(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 27p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Progreso tempas: visuomenė yra mulas, o ne automobilis; jei paspausi per stipriai, jis spirs ir numes spaudžiantį jojiką.
(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 5p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Po gero pusmečio atsiverčiau komentarus „Delfi“ portale. Ir pasigailėjau – daugiau jų
niekada neskaitysiu. Kiek piktų, šlykščių, pasibjaurėjimą keliančių replikų! Negali
patikėti – juk šiandien Kalėdos... Kur šventinė dvasia, „ramybė geros valios
žmonėms“? Karaliauja pikta valia. O juk, atrodytų, internetinės erdvės „rašytojai“
turėtų būti bent kiek apsitrynę. Deja, pavadinti juos nepraustaburniais – per
silpnas žodis. Chamizmas, ir dar pačios atgrasiausios rūšies. Ko galima tikėtis iš
tokių žmonių? Ir kiek jų Lietuvoje?
niekada neskaitysiu. Kiek piktų, šlykščių, pasibjaurėjimą keliančių replikų! Negali
patikėti – juk šiandien Kalėdos... Kur šventinė dvasia, „ramybė geros valios
žmonėms“? Karaliauja pikta valia. O juk, atrodytų, internetinės erdvės „rašytojai“
turėtų būti bent kiek apsitrynę. Deja, pavadinti juos nepraustaburniais – per
silpnas žodis. Chamizmas, ir dar pačios atgrasiausios rūšies. Ko galima tikėtis iš
tokių žmonių? Ir kiek jų Lietuvoje?
(Adamkus, Valdas. Paskutinė kadencija: prezidento dienoraščiai.. Vilnius: Tyto alba. 2011, 141p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nuo pat žmonijos būties pradžios pagrindinis jos užsiėmimas buvo tradicijų tinklo kūrimas, o paskui griovimas, kai būdavo išsemti naudingi rezultatai. Be pastovių tradicijų nebūtų civilizacijos, o be lėto tradicijų nykimo nebūtų pažangos. Sunkiausia rasti pusiausvyrą tarp pastovumo ir permainų.
(Bon, Gustave Le. Minios psichologija. Vilnius: Vaga. 2011, 84-85p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tačiau tradicijos - nematomi mūsų sielų šeimininkai - atsilaiko prieš bet kokį maištą ir nyksta labai lėtai - tik per šimtmečius.
(Bon, Gustave Le. Minios psichologija. Vilnius: Vaga. 2011, 86p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Istorija moko, kad moralinėms jėgoms, kurios yra tarsi visuomenės armatūra, prarandant įtaką, civilizaciją galų gale pribaigia nesąmoninga ir brutali masė, pagrįstai vadinama barbarais.
(Bon, Gustave Le. Minios psichologija. Vilnius: Vaga. 2011, 21p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kai dauguma ko nors neapkenčia, patikrink kodėl!
Kai dauguma ką nors myli, patikrink kodėl!
Kai dauguma ką nors myli, patikrink kodėl!
(Konfucijus. Pašnekesiai. Vilnius: Tyto alba. 2004, 246p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pagaliau juk gyvename pažangioje kapitalistinėje visuomenėje. Vartojimas yra jos žaidimas, didžiausia dorybė. Politikai vadina tai "vartojimo ištobulinimu". Aš vadinu šį žaidimą beprasmišku eikvojimu. Nuomonės skirtingos. Bet jos nekeičia mūsų gyvenimo būdo. Jei man nepatinka, galiu kraustytis į Bangladešą arba Sudaną.
Bet aš anaiptol netrokštu gyventi nei Bangladeše, nei Sudane.
Todėl dirbu toliau.
Bet aš anaiptol netrokštu gyventi nei Bangladeše, nei Sudane.
Todėl dirbu toliau.
(Murakami, Haruki. Dansu dansu dansu. Vilnius: Baltos lankos. 2006, 16p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... beveik jokio skirtumo tarp plebėjų ir aristokratų, garbinančių pinigus, žaidimus, sportą, nacionalizmą, sėkmę ir reklamą.
(Borchesas, Chorchė Luisas. Smėlio knyga. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2008, 379p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
