Visuomenė
... kokia politinė santvarka bus pasirinkta. Visai nenustebčiau, jei tai būtų teokratija kartu su toli pažengusia decentralizacija. O ir bičiuliškas tautų lenktyniavimas – kiekviena, net pati mažiausia, reikalinga, nes visos kartu – tai kaip spalvos vaivorykštėje ...
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 250p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kiekvienas sau, kiekvieno savas siekis,
Garbė, dorovė, pareiga jiems niekis.
Nemąsto, kas iš to išeis, kas bus, –
Kaimynui degant pats nesi saugus.
Garbė, dorovė, pareiga jiems niekis.
Nemąsto, kas iš to išeis, kas bus, –
Kaimynui degant pats nesi saugus.
(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Faustas. Vilnius: Tyto alba. 2018, 546p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Visus prieštaravimus, visus galimus nelogiškumus, kokie tik jums ateis į galvą, jūs pamatysite šios linksmos tautos vyriausybėje, teismuose, bažnyčiose ir spektakliuose.
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pasak Durkheimo, tradicinės kultūros, kurioms būdingas menkas darbo pasidalijimas, pasižymi mechaniškuoju solidarumu. Kadangi dauguma visuomenės narių verčiasi panašia veikla, juos sieja vienuoda patirtis ir bendri įsitikinimai. Šie bendri įsitikinimai turi represinę galią - bendruomenė kaipmat nubaudžia kiekvieną, metusį iššūkį konvenciniam gyvenimo būdui. Šitaip individui beveik nelieka galimybių nesutikti su bendrąja nuomone. Todėl mechaniškąjį solidarumą grindžia konsensas ir panašūs įsitikinimai. Tačiau dėl industrializacijos ir urbanizacijos darbo pasidalijimas didėjo ir šitaip prisidėjo prie šios solidarumo formos iširimo.
(Giddens, Anthony. Sociologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 20015, 26p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jie vis pešdavosi, visada vienas iš kito vaginėjo, - aiškus blogo kolektyvo ženklas.
(Makarenka, Antonas. Pedagoginė poema. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1950, 225p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... visuomenė egzistuoja ir progresuoja tiktai tada, kai joje cirkuliuojantys pranešimai yra informatyvūs ir lengvai dekoduojami.
(Lyotard, Francois. Postmodernus būvis. Vilnius: Baltos lankos. 1993, 17p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mūsų dienų pasaulis nestokoja veiklių žmonių. Tačiau labai trūksta gebančių mylėti, nešališkų, visą realybę aprėpti pajėgių žmonių.
(Han, Thit Njat. Ramybė su kiekvienu žingsniu. Kaunas: Trigrama. 2014, 144p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nėra jokių klasių. Yra protingi žmonės, ne itin protingi ir kvailiai.
(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 113p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tave nuo mažumės moko užimti kuo aukštesnę vietą struktūroje ... Tave vertina pagal vietą toje struktūroje. Bet juk ne tu ją sugalvojai. Dar daugiau - tavęs nė neatsiklausė, tą struktūrą pramanydami. Negana to - tau griežtai draudžiama ją keisti. Tik suabejok tos struktūros protingumu - ir atsidursi beprotnamyje. Aš nekviečiu jos laužyti, tai ne mūsų jėgoms. Tegalima spjauti į struktūrą, išsilaisvinti iš jos. Tegalime atsipalaiduoti, ištrūkti iš jos pančių.
(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 120p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar prasčioką, valdininką ar šiaip sau žmogų, turtuolį ar vargšą - mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru.
(Montenis, Mišelis de. Esė. Vilnius: Mintis. 1983, 188p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |