Žmonių santykiai yra tuo ilgesni ir tvirtesni, kuo mažiau čia reiškia kūno ir nuotaikos reikmės, o kuo daugiau dvasios-sielos, vadinas, žmoniškumo gyvumas.
Vydūnas
 


Valstybė Visuomenė Tauta Žmonės

Civilizacija

Ateis laikas, kai beveik visi vyrai ir moterys taps nebereikalingi kaip prekių, maisto, paslaugų ir naujos technikos gamintojai, kaip tiekėjai praktinių idėjų ekonomikos, inžinerijos, galbūt ir medicinos srityje. Taigi, jei nerasime priežasčių ir būdų branginti žmones dėl to, kad jie yra žmonės, beliks, kaip jau ne kartą siūlyta, jais atsikratyti. 

Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Kadangi žmonės griauna pasaulį (juk sutiksite, kad taip pasitaiko?), tai jiems priklausytų prisidėti ir prie pasaulio atstatymo.  

(Laumenskaitė, Egidija. Laiko šauksmas. Vilnius: Petro ofsetas. 2016, 7p.)
Balsuoti:
 3.5 (2)
Komentarai (0)
Neužmirškit, kad Rokfeleriui, Anjeliui arba Jungtinių Valstijų prezidentui mobilusis telefonas nereikalingas, jie turi būrius jais besirūpinančių sekretorių. Todėl netrukus visi supras, kad jais naudojasi tik tie, kurie nori atrodyti esą svarbūs, vargetos, kurie turi būti visada pasiekiami bankui, kad sužinotų pereikvoję sąskaitą, arba viršininkui, tikrinančiam, kuo jie šiuo metu užsiima. Taip mobilus telefonas taps žemesnės visuomeninės padėties simboliu ir niekas jo nebenorės.  

(Eco, Umberto. Nr. 0. Vilnius: Tyto alba. 2015, 70p.)
Balsuoti:
 4.3 (4)
Komentarai (0)
... Kančią mirtingųjų
Pažinkit ir kaip juos, visai kvailus kadaise,
Protingus padariau, mąstyt pamokęs.
Aš ne žmonėms prikišti apie tai kalbėsiu,
Be to, ką jiems daviau, išaiškint noriu naudą.
Juk jie, žiūrėdami, anksčiau žiūrėjo veltui,
Taip pat klausydami, jie nieko negirdėjo.
Per ilgą laiką jie, kaip sapno vien šešėliai,
Daiktų gausybėje nebuvo susivokę.
Jie plytinių namų statyti nemokėjo,
Prieš saulę stovinčių, dailidės menas buvo
Jiems svetimas visai. Jie po žeme gyveno,
Kaip judrios skruzdėlės, tamsių urvų gelmėj.
Jiems trūko tikro ženklo, kad atskirt mokėtų
Pavasarį gėlėtą nuo žiemos ar vaisiais
Turtingo rudenio: nesąmoningai viską
Darydavo, kol aš žvaigždynų neparodžiau
Jiems užtekėjimo ir neaiškaus skendimo.
Taip pat skaičiavimą, visų menų puikiausią,
Ir raidžių sąryšį jiems tąsyk išradau.
Aš jiems padovanojau atmintį darbingą,
Tą Mūzų motiną, kuri sukūrė viską.
Uždėjau pirmas aš ir jungą gyvuliams,
Kur junglankiu tarnauja, kad savais kūnais
Jie pavaduotų žmones prie sunkų darbų.
Paklusnų atvedžiau aš prie vežimo žirgą,
Lyg papuošalą kokį turto prabangos.
Ir niekas, be manęs, jūreiviams neišrado
Vežėčių linasparnių, klaidžiojančių jūroj.
Tokių štai priemonių mirtingiems suradau.
[Prometėjas] 

(Aischilas. Prikaltasis Prometėjas. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1947, 36-37p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Technika paklūsta veikimo optimizavimo principui: didinamas output (nauja informacija ir patobulinimai), mažinamas input (sunaudojama energija). 

(Lyotard, Francois. Postmodernus būvis. Vilnius: Baltos lankos. 1993, 109p.)
Balsuoti:
 3.0 (1)
Komentarai (0)
... nesinaudojome nė vienu tų patogumų, kurie atsiradę pinigų, skaičių ir laiko apkvailintame ir apakintame pasaulyje nuskurdino žmogaus gyvenimą: visų pirma atsisakėme mechanizmų kaip geležinkeliai, laikrodžiai ir panašių. 

(Hesė, Hermanas. Kelionė į Rytų šalį. Kaunas: Trigrama. 2014, 15p.)
Balsuoti:
 4.0 (3)
Komentarai (0)
Mūsų civilizacija … aprūpina mus gausybe daiktų, padedančių prarasti ryšį su savimi. 

(Han, Thit Njat. Ramybė su kiekvienu žingsniu. Kaunas: Trigrama. 2014, 48p.)
Balsuoti:
 4.0 (8)
Komentarai (0)
Kaimas yra tikrasis pasaulis sielai, taip kaip miestas yra pasaulis kūnui. 

(Esslemont, John. Bahá'u'lláh ir Naujoji Era. Vilnius: Vilniaus Bahajų Vietinė Dvasinė Asamblėja. 1993, 43p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Šiandien aiškiau nei bet kada matyti, kad mums visiems gresiantis pavojus kyla ne iš gamtos, o iš žmonių, iš kiekvieno atskirai ir iš visų kartu. Žmogaus proto aptemimas sudaro didžiausią pavojų! Viskas priklauso nuo to, ar mūsų psichika teisingai funkcionuoja. Jei tam tikri žmonės šiandien pamestų protą, vandenilinė bomba iš tiesų galėtų sprogti! 

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 190p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Tai, ką vadiname kolonizacija, misijomis, civilizacijios skleidimu ir t. t., turi ir kitą veidą - plėšraus paukščio, atidžiai, su žiauriu ryžtu akimis sekančio toli esančią auką; veidą, kuris labiau tiktų piratų ir plėšikų padermei. Visus erelius bei kitus plėšrūnus, puošiančius mūsų herbus, laikau taikliais psichologiniais mūsų tikrosios prigimties atspindžiais.  

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 342p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Surasta: 41
  1 2 3 4 5   Sekantis