Valstybė

Šalyje, kur yra tvarka, veik ir kalbėk drąsiai.
Šalyje, kur nėra tvarkos, veik drąsiai, bet kalbėk apdairiai.  

Smunka šalis kasdien, jei valdovas
Teisingumo nevykdo kasdien. 

Paskui nepastebimai atsitiko vienas lemtingas jo ateičiai dalykas. SSRS, kurią pradėta atnaujinti ir gerinti maždaug tuo pat metu, kai Tatarskis nusprendė keisti profesiją, taip pagerėjo, kad net nustojo egzistuoti (jei valstybė gali pasiekti nirvaną, tuomet taip ir nutiko). 

Vikero dėsnis: Vyriausybė plečiasi tam, kad surytų metines valstybės pajamas, o po to - ir dar daugiau. 

Kai įstatymais siekiama paklusnumo, o bausmėmis - tvarkos, tada žmonės, mėgindami išvengti įstatymų ir bausmių, praranda bet kokį sąžinės jausmą.
Ir atvirkščiai - kai valdoma pagal dorovines nuostatas,kai tvarka pasiekiama laikantis ritualų ir teisingų elgesio normų, tada žmonės ne tik nepraranda sąžinės, bet darosi paklusnūs iš įsitikinimo. 

Ir atrodo, kad valdžios ir vėl to nesupranta. Kad valstybė ir visuomenė yra žmogaus galvoje. Kad žmonių negali priversti arba kad gali visus priversti trumpam, arba dalį - ilgam, bet negali priversti visų visam laikui. kad jėga ir prievarta nesukursi visuomenės. kad tik vidinė prievarta, tik vidinis įsipareigojimas sau pačiam gali sukurti bendriją.  

Kas apgaulingais keliais siekia valstybinių vietų, tas negauna jokių. 

Labai dažnai, kai neatsiranda būtinų darbų, valstybė skelbia mažiau darbo valandų. Mat, pareigūnai nenori, kad piliečiai verstųsi nereikalingais darbais. Ši priemonė turi vieną tikslą, kad, kiek leidžia visuomeniniai poreikiai, visiems piliečiams po vergavimo kūnui būtų kuo daugiau laiko dvasios laisvei ir lavinimui. Jų manymu, šičia ir slypi tikra gyvenimo laimė. 

... karalius tą pačią dieną, kurią sėda į sostą ... prisiekia niekada neturėti vienu metu ižde daugiau kaip tūkstantį svarų aukso arba sidabro, prilygstančio verte auksui. Sako, jog tą įstatymą išleidęs vienas labai geras karalius, kuris labiau rūpinęsis tėvynės gerove, negu savo turtais. Šis įstatymas yra tarsi užtvanka, neleidžianti sukaupti tokių didžiulių pinigų, kurių trūktų žmonėse ,,, karalius turi išmokėti viską, kas ižde susikaupė virš teisėto dydžio ... 

... kaip visiškas nemokša pasirodo gydytojas, kuris ligą gydo tik liga, taip ir tas, kuris nemoka piliečių gyvenimo taisyti kitu keliu, kaip tik atimdamas iš jų gėrybes, toks turi prisipažinti, jog jis nemoka valdyti laisvų žmonių.