Pelevin, Viktor

... neieškok visur simbolinės prasmės, nes gali ir rasti. Ant savo galvos. 

O ar jie numano, - šnabždėjo tylūs balsai, - kad jų plačiai žinomame pasaulyje nėra nieko, tik sutirštėjusi tamsa - nei įkvėpimo, nei iškvėpimo, nei kairės, nei dešinės, nei to, nei ano? Ar jie žino, kad jie "plačiai žinomi" yra niekam nežinomi?
Viskas visai atvirkščiai, nei žmonės mano - nėra nei tiesos, nei melo, o yra viena be galo aiški, gryna ir paprasta mintis, kurioje skleidžiasi dvasi, nelyg į vandens stiklinę patekęs rašalo lašas. Ir kai žmogus liaujasi verstis tumulais toje paprastoje skaistybėje, tada tiesiog visiškai nieko nevyksta ir paaiškėja, kad gyvenimas - tai paprasčiausias užuolaidų šlamėjimas seniai sugriauto bokšto lange, ir kiekvienas tų užuolaidų siūlelis mano, kad didžioji deivė su juo. Ir deivė tikrai su juo. 

Šiais laikais žmonės sužino, ką jie mano, iš televizoriaus. 

... viskas pasaulyje laikosi ant panašumo pagrindo... 

Savo prigimtimi bet kuris politikas - tai tiesiog televizijos laida. Kas iš to, jei pasodinsim prieš kamerą gyvą žmogų. Vis tiek jo kalbas jam rašys visa komanda rašytojų, švarkus parinks grupė stilistų, o sprendimus priims Bankų komitetas.  

- ... Tu kokių politinių pažiūrų?
- Rinkos šalininkas, - atsakė Tatarskis, - gana radikalus.
- O konkrečiau?
- Konkrečiau... Sakysim taip, man patinka gyvenimas su dideliais papais. Bet manęs visiškai nejaudina vadinamasis Kanto papas savyje, kad ir kiek jame pieno teliūskuotų. ir tuo aš skiriuosi nuo nesavanaudžių Gaidaro tipo idealistų ... - Jei trumpiau, - pasakė Tatarskis, - tai grabe aš mačiau bet kokį Kanto papą savyje su visais jo kategoriškaisiais imperatyvais. Papų rinkoje švelnumą aš jaučiu tik Fojerbacho papui mums. Štai taip aš matau situaciją.
- Štai ir aš taip galvoju, - visiškai rimtai pasakė Azadovskis, - tegul geriau ir nedidelis, bet Fojerbacho... 

... atjauta iš esmės remiasi trumpa susitapatinimo akimirka ... 

... visada reklamuojami ne daiktai, o paprasta žmogiška laimė. Visada rodomi vienodai laimingi žmonės, tik skirtingais atvejais tą laimę suteikia skirtingi pirkiniai. Todėl žmogus eina į parduotuvę ne tų daiktų, o tos laimės. 

Žmogus mano, kad vartoja jis, o iš tikrųjų vartojimo ugnis sudegina jį patį, suteikdama jam kuklų džiaugsmą ... Mielaširdinga tik tai, kad vietoj krematoriumų jūs turite televizorius ir prekybos centrus. O tiesa ta, kad funkcija jų ta pati. 

O juk propagandininkai ir agitatoriai - tai rytdienos architektai, ir jiems neturi likti jokių neaiškumų dėl ateities kūrimo plano...