Kartą vienas žmogus supyko, kad kažkas neatsakė į jo pasveikinimą.
- Juokdarys! - tarė jam Sokratas. - Susitikęs žmogų, turintį kūno kliaudą, kurios pats neturi, tikriausiai nepradėtum niršti? O kad susidūrei su žmogum tokios grubios sielos, kad nė nesudėsi su tavąja, - sielvartauji? 
Ksenofontas
 


Paieška:

YouTube
Citata

Citata

O ar jie numano, - šnabždėjo tylūs balsai, - kad jų plačiai žinomame pasaulyje nėra nieko, tik sutirštėjusi tamsa - nei įkvėpimo, nei iškvėpimo, nei kairės, nei dešinės, nei to, nei ano? Ar jie žino, kad jie "plačiai žinomi" yra niekam nežinomi?
Viskas visai atvirkščiai, nei žmonės mano - nėra nei tiesos, nei melo, o yra viena be galo aiški, gryna ir paprasta mintis, kurioje skleidžiasi dvasi, nelyg į vandens stiklinę patekęs rašalo lašas. Ir kai žmogus liaujasi verstis tumulais toje paprastoje skaistybėje, tada tiesiog visiškai nieko nevyksta ir paaiškėja, kad gyvenimas - tai paprasčiausias užuolaidų šlamėjimas seniai sugriauto bokšto lange, ir kiekvienas tų užuolaidų siūlelis mano, kad didžioji deivė su juo. Ir deivė tikrai su juo. 

(Pelevin, Viktor. Generation "P". Kaunas: Jotema. 2006, 226p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)

Komentarai

Vardas:
Tekstas:
Įrašykite skaičius: