Valstybė

Labai dažnai, kai neatsiranda būtinų darbų, valstybė skelbia mažiau darbo valandų. Mat, pareigūnai nenori, kad piliečiai verstųsi nereikalingais darbais. Ši priemonė turi vieną tikslą, kad, kiek leidžia visuomeniniai poreikiai, visiems piliečiams po vergavimo kūnui būtų kuo daugiau laiko dvasios laisvei ir lavinimui. Jų manymu, šičia ir slypi tikra gyvenimo laimė. 

... karalius tą pačią dieną, kurią sėda į sostą ... prisiekia niekada neturėti vienu metu ižde daugiau kaip tūkstantį svarų aukso arba sidabro, prilygstančio verte auksui. Sako, jog tą įstatymą išleidęs vienas labai geras karalius, kuris labiau rūpinęsis tėvynės gerove, negu savo turtais. Šis įstatymas yra tarsi užtvanka, neleidžianti sukaupti tokių didžiulių pinigų, kurių trūktų žmonėse ... karalius turi išmokėti viską, kas ižde susikaupė virš teisėto dydžio ... 

... kaip visiškas nemokša pasirodo gydytojas, kuris ligą gydo tik liga, taip ir tas, kuris nemoka piliečių gyvenimo taisyti kitu keliu, kaip tik atimdamas iš jų gėrybes, toks turi prisipažinti, jog jis nemoka valdyti laisvų žmonių. 

... jei kas skęsta džiaugsmuose ir prabangoje, o tuo tarpu kiti aplinkui dejuoja ir rauda, - toks veikiau yra ne karalystės, o kalėjimo saugotojas. 

... dauguma valdovų mieliau rūpinasi kariniais mokslais ... negu palaiminga taikos veikla ... sielojasi, kaip leistinu ar neleistinu keliu įgyti naujų karalysčių, o nesirūpina įsigytas gerai tvarkyti. 

Negi nežinai, kad geriausi valstybės veikėjai tie, kuriems geriausiai pavyksta įskiepyti valdiniams paklusnumą įstatymui, ir, kad valstybė, kurios piliečiai labiausiai žiūri įstatymų, taikoje klesti, karo metu yra nenugalima? Be to vienybė labiausiai branginama kaip tik šitokioje valstybėje ... Juk kol piliečiai laikosi tokio nusistatymo, valstybė būna išties galinga bei klestinti, o be santarvės neįmanoma tinkamai tvarkyti nei polio, nei namų ūkio. 

Arba vėl pagalvokime, kas išeitų, jeigu kas nors užsimanytų pasirodyti geru karvedžiu arba laivo vairininku, pats toks nebūdamas? Argi toks nesikrimstų, jei nesugebėtų įtikinti aplinkinių, kad sugebės eiti šias pareigas? O jei įtikintų - ar nebūtų dar didesnė nelaimė? ... Tokiu pat būdu Sokratas įrodinėdavo, kad ... didžių didžiausias apgavikas tas, kuris, būdamas nieko nevertas, įtikina tėvynainius, neva įstengsiąs vadovauti valstybei. 

Kas pravartu žmonių visuomeniniam gyvenimui, kitaip tariant, kas žmones verčia gyventi santarvėje, tas naudinga; ir priešingai - bloga tai, kas valstybėje sukelia nesantaiką.

[Apie žmogaus vergiją, arba apie emocijų jėgas, 40 teorema]  

Kiekvienas turi teisę į savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį, įskaitant maistą, drabužius, būstą ir sveikatos priežiūrą bei būtinas socialines paslaugas, ir teisę į apsaugą nedarbo, ligos, negalios, našlystės, senatvės atveju arba kitomis nuo jo nepriklausančiomis aplinkybėmis, jam netekus pragyvenimo šaltinio.
(25 straipsnis, 1 skirsnis) 

Santaikoje ir mažos valstybės klesti, nesantaikoje ir didžiausios žlunga.