Pedagoginė poema

 Jie vis pešdavosi, visada vienas iš kito vaginėjo, - aiškus blogo kolektyvo ženklas.

... ir blusa, ir bakterija ant demokratijos svarstyklių sveria tiek pat. 

... berniukai turi išaugti ištvermingi ir drąsūs. Jie neprivalo bijoti pavojų, o ypač fizinės kančios ... 

- ... Vis tiek būsiu vagis.
- Galima nuo to atprasti.
- Galima, bet aš manau, kad neverta.
- Tu gi tiesiog maivaisi ...
- Nė truputėlio. Vogti įdomu ir smagu. Tiktai reikia sumaniai, o be to - džiauti ne iš kiekvieno. Yra daug tokių žalčių, iš kurių vogti net pats dievas įsakė. O yra ir kitokių - iš kurių nieko paimti negalima.
- Tu teisus, - pasakiau ... - bet tik daugiau nukenčia ne tas, iš kurio pavogė, o tas, kuris vogė.
- Kaip tai nukenčia?
- Ogi va kaip: tu įpranti vogti, nupranti dirbti, į viską tu žiūri pro pirštus, įpranti girtauti, sustingsti, apkiausti - tik valkata tu, ir tiek. Pakliūsi į kalėjimą, o paskui vėl bala žino kur ...
- Vis tiek vogsiu.
- Na ir velniai tavęs nematė, vok. Ne mane paibelis griebs, o tave. 

... negali būti didesnės nelaimės už kortavimą. Jis išmuša ... iš bendrojo aprūpinimo rato ir verčia ... ieškotis papildomų šaltinių, o į juos veda tik vienas - vagystės kelias. 

Iš visos šitos minios išsiskyrė tik keletas aukštesnio intelektualinio lygio berniukų ... likusieji tiktai palaipsniui ir nepaprastai iš lėto pasisavindavo žmogiškosios kultūros laimėjimus, ir tuo lėčiau, juo mes buvome neturtingesni ir alkanesni. 

Ir senieji, ir naujieji kolonistai visada demonstruodavo savo įsitikinimą, kad auklėtojų personalas nėra jiems priešiška jėga. Svarbiausioji tokios nuotaikos priežastis neginčijamai glūdėjo mūsų auklėtojų darbe, kuris buvo tiek kupinas pasiaukojimo ir, matyti, toks sunkus, jog savaime sukeldavo pagarbą.  

Tau va tąjį anąjį: kad pastatytų naujus rūmus, padarytų naujus suolus, tada tu dirbtum. Ne pastatai, brolau, svarbu - svarbu naują žmogų išauklėt, o jūs, pedagogai, viską sabotuojate: namai, girdi, ne tokie ir stalai ne tokie.