Protas

Paskutinis proto žingsnis - tai pripažinimas, kad esama daugybės jį pranokstančių dalykų. Jis yra silpnas, jei neišgali to pažinti. Jei jau prigimtiniai dalykai jį pranoksta, tai ką kalbėti apie antgamtinius? 

Du kraštutinumai: atmesti protą, tik protą tepriimti. 

Juo daugiau turima proto, juo daugiau pastebima originalių žmonių. Didžioji masė nemato skirtumo tarp žmonių. 

Mano nuomone, mąstymas taip glaudžiai susijęs su organizuota materija, jog atrodo, kad jis yra viena iš jos savybių, kaip elektra, sugebėjimas judėti, nelaidumas, tįsumas ir kt. 

Panašiai kaip smuiko styga ar klavesino klavišas virpa ir skleidžia garsą, taip ir smegenų stygos, užgautos skambančių spindulių, yra sužadinamos perteikti arba atkartoti jas sudirginusius žodžius. 

Kartais mes linkę priskirti tuos, kurie yra pusantrąkart protingi, puspročiams, todėl, kad suvokiame tik trečdalį jų proto. 

Taigi išlavinto proto paskirtis - nustatyti teigiamą ir neigiamą kiekvieno įvykio ar veiksmo potencialą, kuris gali nulemti geras ar blogas pasekmes ateityje ir nuo kurio priklauso mūsų laimė bei gerovė.  

Kuo žmogus protingesnis, tuo labiau veržiasi prie geriausio, geisdamas jį įsigyti įvairiais būdais. 

Mylėk protą! Ši meilė apginkluos tave sunkiausiems išmėginimams. 

Tobulo proto nei paskolinsi, nei nusipirksi. Jei jis ir būtų pardavinėjamas, manau, nesulauktų pirkėjų. O prastas perkamas kasdien.