Pasąmonė

Tavo pasąmonis yra lyg koks sodas, kur turi žiūrėti, ką jame pasodini. Kiekviena mintis, kiekvienas jausmas, kiekviena įtaka yra pasąmonyje pasėta sėkla, kuri neša tuos pačius vaisius, kaip ir jis pats. Vistiek kokias sėklas sėji: neturtą ar turtą, pasisekimą ar nepasisekimą, laimę ar nelaimę, - pjauni, ką pasėjai.  

Tačiau miego metu mūsų dieninis pasaulis tampa lygiai tokiu pačiu pasąmoniniu, kaip naktinis pasaulis dienos metu.

Pasąmonė nėra nei mitinė genetiškai paveldėtų išgyvenimų karalystė, kaip manė K. G. Jungas, nei iracionalių libido jėgų buveinė, kaip teigė Froidas. Ją reikėtų aiškinti pagal principą: „Ką galvojame ir jaučiame priklauso nuo to, ką veikiame“.