Kaip daug jėgos turi dangų siekią kalnai, taip daug jos turi ir tas žmogus, kuris tyčia mažai kalba. Didelė idėja ar didelis reikalas tikrai nebus įvykintas, jei prieš laiką apie tai su visais kalbėsime, aiškinsimės, girsimės. Žinoma, reikia turėti nors vieną asmenį, su kuriuo galėtum pasitarti, kuriam galėtum pasigirti, pasiskųsti: mat, kartais žmogus visko pats nepastebi, nenumatai... 
Paulauskas, Stasys
 


Dievas
Išmintis
Gyvenimas
Pašaukimas
Laimė
Tikslas
Savęs pažinimas

Gyvenimo prasmė

Gyvenimo prasmė reiškia harmonijos paieškas tarp savo poreikių, troškimų ir kūniškos vienatvės baimės, reiškia harmoningus santykius su savimi ir kitu. 

(Albisetti, Valerio. Laisvė mylėti. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2015, 57p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Žinoti, kas esi, pasakyti „taip“ savo pašaukimui – tai suteikia prasmės egzistencijai. 

(Albisetti, Valerio. Laisvė mylėti. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2015, 134p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Nedaug šioj žemėj man beliko paslapčių,
Anapus krypsta dėmesys minčių:
Kvailys, kas į padanges žvilgsnį gręžia
Ir stengias tvert sau į save panašų!
Stovėk ant žemės ir aplink apsižiūrėk;
Darbščiam pasaulis kalba tiek ir tiek.
Ką tu toj amžinybėje pamatęs?
Naudokis tuo, ką čia esi suradęs.
Taip ir gyvenk; kiek šitoj žemėj duota,
Užuot vaiduokliais audrinęs vaizduotę,
Pačioj kelionėj glūdi laimė ir kančia,
Ir nemanyk, kad ta akimirka jau čia. 

(Gėtė, Johanas Volfgangas fon. Faustas. Vilnius: Tyto alba. 2018, 598-599p.)
Balsuoti:
 1.0 (1)
Komentarai (0)
... vienintelis būdas pamilti kitą žmogų, sutapti su kitu žmogumi. Reikia pabūti visais, o kiti turi pabūti tavimi. Reikia mylėti visus, bet ne šiaip, o visa esybe, kiekviena kūno ląstele. Tik šitaip teverta gyventi. 

(Gavelis, Ričardas. Vilniaus džiazas. Vilnius: Tyto alba. 2015, 424p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Gyventi sveikai psichologine prasme – tai kurti planus, o ypač – užsibrėžti tikslus ir mėginti jų siekti su savo netobulumais ir savo jėgomis. Tik taip galima sąmoningai suvokti, kaip gyventi. 

(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 12p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Sofija susimąsčiusi stovėjo ant žvyruoto takelio. Ji pabandė galvoti vien apie tai, kad gyvena, norėdama pamiršti, kad nebus čia per amžius. Bet tai buvo visiškai neįmanoma. Vos tik įsigilindavo į tai, kad gyvena, dilgtelėdavo mintis apie gyvenimo pabaigą. Ir priešingai: kai visa esybe suvokdavo vieną gražią dieną išnyksianti be pėdsako, suprasdavo, koks be galo brangus gyvenimas. Tai buvo tarsi dvi monetos pusės. Kuo didesnė ir ryškesnė viena monetos pusė, tuo didesnė ir ryškesnė kita. Gyvenimas ir mirtis – tai dvi to paties dalyko pusės. 

Balsuoti:
  
Komentarai (0)
... mes ne tik tiesiog esame, paprastai, kaip augalas ir gyvūnas, bet ... stengiamės atrasti savo štai-būties "prasmę" ... norime suprasti, kam mes esame žemėje. Tai baisinga aistra, verčianti žmogų interpretuoti savo žemiškąjį gyvenimą, proto aistra. Ji yra mūsų didybės ir nelaimių šaltinis. Jokia gyva būtybė netrikdo savo gyvavimo keldama klausimą apie neaiškią savo buvimo šičia prasmę. Gyvūnas negali, o dievui nereikia klausti apie save. Bet koks žmogaus atsakymas į klausimą, kokia yra gyvenimo prasmė, reiškia "galutinio tikslo" nustatymą. Tiesa, dauguma žmonių to aiškiai ir nedviprasmiškai nepadaro; tačiau visą jų veikimą ir neveikimą visada valdo pagrindinis įsivaizdavimas, kas jiems yra "didžiausias gėris". Visi kasdieniai tikslai architektūriškai sukomponuoti ir nukreipti į galutinį tikslą - visi specialūs profesijų tikslai sutaria dėl to, koks turėtų būti paskutinis žmogaus apskritai tikslas.  

Balsuoti:
  
Komentarai (0)
- Alva, tavo bėda ta, kad naktį nepakankamai praktikuoji dzadzeną, ypač šaltu oru, tai - geriausia, be to, tau reikėtų vesti ir susi­laukti mišrūnų vaikų, namuose - rankraščiai, rankų darbo antklodės ir motinos pienas ant grindų su nušiurusiais kilimais, visai kaip čia. Nusipirk namą netoli miesto, gyvenk kukliai, retsykiais nueik į barą, rašyk, klaidžiok po kalnus, išmok pjauti lentas, paplepėk su močiutėmis, sumautas mulki, tampyk joms malkas, plok rankomis šventyklose, įgyk antgamtinių galių, lankyk floristikos kursus, au­gink chrizantemas prie durų, tik vesk, dėl visų šventųjų, susirask draugišką, nuovokią, jautrią būtybę, mergužėlę, kuriai nusispjauti į stiklą martinio kasvakar ir į kvailą baltą techniką virtuvėje. 

(Kerouac, Jack. Dharmos valkatos. Vilnius: Baltos lankos. 2009, 89p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
"Parijų" intelektualizmas (jam visų pirma atstovauja proletariniai smulkieji beneficininkai ... daugiau ar mažiau "keliaujantys" žmonės) yra toks intensyvus todėl, kad sluoksniai esantys socialinės hierarchijos apačioje arba už jos ribų, atsiduria savotiškame Archimedo taške socialinių konvencijų atžvilgiu - nesvarbu, ar jos liečia išorinę visuomenės tvarką, ar įprastas nuomones. Jie yra pajėgūs suformuoti originalų, šių konvencijų nesuvaržytą požiūrį į kosmoso "prasmę" ir pasižymi stipriu etiniu ir religiniu patosu, kurio neslopina materialiniai sumetimai. 

(Weber, Max. Religijos sociologija. Vilnius: Pradai. 2000, 146p.)
Balsuoti:
 3.8 (6)
Komentarai (0)
... neviltis yra kiekvieno rimto mėginimo suprasti ir pateisinti žmogaus gyvenimą rezultatas. Neviltis - kiekvieno rimto mėginimo įveikti būtį ir dorai, teisingai ir protingai atsiliepti į jos reikalavimus rezultatas. Viename nevilties krašte gyvena vaikai, kitame - pabudusieji. 

(Hesė, Hermanas. Kelionė į Rytų šalį. Kaunas: Trigrama. 2014, 88p.)
Balsuoti:
 3.0 (11)
Komentarai (0)
Surasta: 116
  1 2 3 4 5   Sekantis