Deprecated: mysql_connect(): The mysql extension is deprecated and will be removed in the future: use mysqli or PDO instead in /home/filosofi/domains/citatos.com/public_html/lib/db.php on line 6 Gyvenimo prasmė - Citatos.com

Rytą sėk savo sėklą,
iki vakaro neleisk savo rankai ilsėtis,
nes niekad nežinai,
ar šis ar anas darbas pasiseks, ar galbūt abu bus sėkmingi.
(11:6)

 


Dievas
Išmintis
Gyvenimas
Pašaukimas
Laimė
Tikslas
Savęs pažinimas

Gyvenimo prasmė

Gyventi - tai bandyti, o ne mąstyti apie gyvenimo prasmę. 

(Coelho, Paulo. Alefas. Vilnius: Vaga. 2011, 69p.)
Balsuoti:
 4.7 (24)
Komentarai (0)
Esmės ieškančius žmones supa gėris, ir Dievas juos gelbsti. 

Balsuoti:
 4.5 (17)
Komentarai (0)
Jei tu aiškiai žinai, ko nori, gali gyventi, kaip nori. 

(Murakami, Haruki. Dansu dansu dansu. Vilnius: Baltos lankos. 2006, 114p.)
Balsuoti:
 4.7 (25)
Komentarai (0)
... kiekvieną gyvenimo akimirką kiekvienas mūsų žingsnis turi didesnę reikšmę nei mes patys. 

(Coelho, Paulo. Brida. Vilnius: Vaga. 2008, 162p.)
Balsuoti:
 4.2 (10)
Komentarai (0)
Šviesos karys iki galo įgyvendina savo Asmeninę Legendą. 

(Coelho, Paulo. Šviesos kario vadovas. Vilnius: Vaga. 2003, 73p.)
Balsuoti:
 3.1 (8)
Komentarai (0)
Kiekvienas mirdamas turi ką nors palikti po savęs, sakydavo mano senelis. Vaiką, knygą, paveikslą, namą, pastatytą sieną arba porą pasiūtų batų. Arba pasodintą sodą. Ką nors, ką būtų lietųsi tavo ranka ir kur prisiglaus tavo siela, kai mirsi, o kai žmonės žvelgs į tą medį, tavo pasodintą gėlę, matys tave. Nesvarbu, ką darytum, sakė jis, jei tik savaip pakeiti ką nors, kas prieš tau prisiliečiant buvo kitoks, atitraukęs savo rankas, turės kažką sava. Skirtumas tarp žmogaus, šiaip sau pjaunančio pievelę, ir tikro sodininko - tai prisilietimas, sakydavo jis. Pjovėjas praėjo, ir jo kaip nebūta, o sodininkas liks ten visam gyvenimui. 

(Bredberis, Rėjus. 451 Farenfeito. Kaunas: Jotema. 2006, 160p.)
Balsuoti:
 5.0 (26)
Komentarai (0)
Kai matau žmogaus apakimą ir skurdą, kai žvelgiu į nebylią Visatą, ir į žmogų be šviesos, paliktą sau pačiam ir tartum paklydusį tos Visatos kampelyje, nežinantį, kas jį ten padėjo, ką daryti jis yra atėjęs, kuo taps mirties valandą, nepajėgiantį nieko pažinti - mane apima išgąstis, kaip žmogų, kuris miegantis būtų nugabentas į apleistą, siaubingą salą ir atsibustų, nežinodamas, kur pateko, be priemonių iš jos pasitraukti. Todėl stebiuosi, kaip žmonės nepuola į neviltį dėl tokios varganos savo padėties. Matau šalia savęs kitų panašios prigimties asmenų. Klausiu jų, gal daugiau už mane žiną, bet jie atsako, kad ne. Tie skurdūs paklydėliai, apsidairę aplinkui ir pamatę keletą malonių daiktelių, bėga prie jų atsidavę ir prisiriša. Aš negalėjau prisirišti. Kadangi taip tikrai atrodo, jog esama kažko daugiau negu tai, ką regiu, ieškojau, ar Dievas nebus palikęs kokios nors žymės apie save. 

(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 211p.)
Balsuoti:
 3.7 (6)
Komentarai (0)
Eriksono (1950) aštuonių psichosocialinės raidos pakopų santrauka

Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 m.)
Tai, ar vaikas išmoksta suvokti pasaulį kaip saugų ir patikimą, labiausiai priklauso nuo tėvų globos kokybės, patenkinat fizinius ir psichologinius poreikius.

Autonomija arba abejonė (1-3 m.)
Tėvų reakcija į augančius fizinius ir psichinius vaiko sugebėjimus bei jo poreikį pačiam ką nors atlikti ugdo arba savikontrolės ir pasitikėjimo savimi jausmus, arba abejones savo jėgomis.

Iniciatyva arba kaltė (3-6 m.)
Vaikai, gavę plačias galimybes užsiimti motorine ir intelektine veikla, būna iniciatyvūs, sugeba planuoti ir prisiimti atsakomybę. Nedėmesingi ir nepalaikantys tėvai sukelia kaltės jausmą.

Darbštumas arba nepilnavertiškumas (6-11 m.)
Vaikai, kurie raginami veikti, kurti, dirbti ir paskatinami už pastangas, vysto savo įgūdžius, pasididžiavimą pasiekimais, tampa darbštūs, siekiantys tikslų. Galimybių ir paramos stoka, kritiškas požiūris lemia žemą vaiko savigarbą.

Tapatybė arba vaidmenų painiava (paauglystė)
Pasinaudodami naujais pažintiniais sugebėjimais paaugliai turi formuoti nuoseklų savasties jausmą, integruodami praeities patirtį ir ateities vaidmenų siekį.

Intymumas arba vienatvė (jaunystė: 20-30 m.)
Jauni suaugusieji privalo tobulinti sugebėjimą bendrauti ir rūpintis kitais, nebijodami prarasti savo tapatumo. Alternatyva - likti vienišam.

Tęstinumas arba uždarumas (vidutinis amžius: 40-65 m.)
Apie gyvenimo vidurį, suvokus savo mirtingumą, iškyla rūpestis ateinančia karta ir savęs įprasminimu.  Nesugebėję susitvarkyti su šia užduotimi rūpinasi tik savo poreikiais ir norais.

Vientisumas arba nusivylimas (senatvė iki mirties)
Vientisumas reiškia žmogaus sugebėjimą atsigręžti į savo praeitį ir įvertinti ją kaip turiningą ir prasmingą. Tai palengvina ir susitaikymą su mintimi apie artėjančią mirtį. Nusivylusieji vertina savo gyvenimą kaip tuščią, apgailestauja, jaučia, kad nebeliko laiko ką nors keisti ir bijo mirties

(Lemme, Barbara Hansen. Suaugusiojo raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2003, 72p.)
Balsuoti:
 5.0 (10)
Komentarai (0)
... galutinis žmogaus raidos tikslas - teigiama pasiekimų ir praradimų pusiausvyra bet kuriame amžiaus tarpsnyje. 

(Lemme, Barbara Hansen. Suaugusiojo raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2003, 33p.)
Balsuoti:
 4.7 (3)
Komentarai (0)
- O kodėl verta gyventi? - nenustygo vyriškis, šluostydamasis nuo sprando prakaitą purvina nosine.
- O kodėl dėl ko nors verta gyventi?  - atkirto Zaratustra, tačiau vyriškis buvo retorikų padermės ir kurčias kitų žodžiams.

(Whilde, Stefan. Zaratustra kalba makaronams. Kaunas: Kitos Knygos. 2011, 41p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Surasta: 116
Ankstesnis   1 2 3 4 5   Sekantis