Šiais laikais žmonės sužino, ką jie mano, iš televizoriaus. 
Pelevin, Viktor
 


Dievas
Išmintis
Gyvenimas
Pašaukimas
Laimė
Tikslas
Savęs pažinimas

Gyvenimo prasmė

Prasmę gyvenimas įgauna tik per meilę. Vadinasi, kuo daugiau sugebame mylėti ir atsiduoti, tuo prasmingesnis tampa mūsų gyvenimas. 

(Hesė, Hermanas. Skaitymai minutėms. Kaunas: Trigrama. 2004, 288p.)
Balsuoti:
 4.5 (17)
Komentarai (0)
Žmogus, pakyląs naktį ir tyliai einąs pas kitą žmogų, yra lyg lobio ieškotojas, mėginąs lyčių sankryžoje iškasti tokią būtiną didžiąją laimę. Ir visuose ištvirkavimuose, visuose gamtai priešinguose iškrypimuose, visuose tuose desperatiškuose ir žlugusiuose mėginimuose atrasti amžiną būties prasmę esama dalelės to ilgesio, kuris gimdo didžius poetus. Čia žmonijos alkis pranoksta ją pačią. Čia tiesiasi rankos į amžinybę. Čia akys veriasi, žvelgia į mirtį ir jos nebijo; čia skleidžiasi beviltiškas didvyriškumas, kurio šlovė ateina ir praeina lyg šypsnys, pražysta ir nuvysta rožė. Čia esama geismo audrų ir lūkesčių štilio; čia esama svajų, tampančių darbais, ištirpusių svajose. Čia nelyg milžiniškuose lošimo namuose laimimas arba pralošiamas jėgų kapitalas. 

(Rilke, Rainer Maria. Auguste Rodin. Vilnius: Aidai. 1998, 27p.)
Balsuoti:
 4.0 (2)
Komentarai (0)
... žmogaus valia atlikti tai, kas jam lemta, padaro jį žmogumi, o ne samprotavimai apie būties paslaptis. 

(Coelho, Paulo. Piligrimas. Vilnius: Vaga. 2010, 13p.)
Balsuoti:
 4.4 (13)
Komentarai (0)
... laimingas gyvenimas savo ruožtu apibrėžtinas kaip būtis, kuri, vertinant ją absoliučiai objektyviai arba, tiksliau sakant, ramiai ir dalykiškai apmąstant (nes čia reikalingas subjektyvus sprendimas), laikytina kur kas vertingesne už nebūtį. Iš tokios žmogaus būties sampratos išeina, kad mes gyvename dėl paties gyvenimo, o ne vien dėl to, kad bijome mirties; tai taip pat paaiškina, kodėl trokštame gyventi amžinai. 

(Šopenhaueris, Artūras. Gyvenimo išminties aforizmai. Vilnius: Tyto alba. 2007, 7p.)
Balsuoti:
 4.2 (5)
Komentarai (0)
Kirkegardo pastebėjimas: Gyvenimo esmę suprasi tik atsigręžęs į praeitį. Tačiau gyventi reikia tik ateitimi. 

(Mikalauskas, Remigijus. Merfis kišenėje. Antologija 1. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 2001, 36p.)
Balsuoti:
 3.5 (10)
Komentarai (0)
Galutinis žmogaus tikslas - priartėti prie Dievo, ir visa veikla - socialinė, politinė, religinė - turi vadovautis vieninteliu tikslu: regėti Dievą. 

(Gandhi, Mahatma. Kelias Dievo link. Vilnius: Dialogo kultūros institutas. 2003, 61p.)
Balsuoti:
 4.1 (14)
Komentarai (0)
Žmogaus kūnas skirtas tarnystei, o ne tam, kad jam būtų pataikaujama. Laimingo gyvenimo paslaptis - išsižadėjimas. Išsižadėjimas yra gyvenimas. Pataikavimas kūnui yra mirtis. Todėl kiekvienas turi teisę ir turėtų trokšti gyventi 125 metus, jei tarnauja kitiems nesidairydamas į rezultatus. Toks gyvenimas turėtų būti iki galo skirtas vien tarnystei. Išsižadėjimas dėl tarnystės yra neapsakomas džiaugsmas, kurio niekas negali atimti, nes šis nektaras trykšta iš vidaus ir sustiprina gyvenimą. Čia negali būti vietos liūdesiui ir nekantrumui. Be šio džiaugsmo ilgas gyvenimas neįmanomas, o jei taip ir nutiktų, jis nebūtų vertas gyventi.
Siela yra visur esanti. Kodėl jai turėtų rūpėti apsiriboti šiuo į narvą panašiu kūnu arba dėl šio narvo daryti blogį ar net žudyti? Todėl siekiame visiško išsižadėjimo idealo ir mokomės savo kūną, kol jis gyvas, skirti tarnystei, kad ji, o ne duona, būtų mūsų gyvenimo pamatas. Mes valgome ir geriame, miegame ir keliamės vien tam, kad tarnautume. Toks požiūris teikia tikrą džiaugsmą ir palaimintą laikų pilnatvės viziją.

(Gandhi, Mahatma. Kelias Dievo link. Vilnius: Dialogo kultūros institutas. 2003, 60p.)
Balsuoti:
 4.6 (14)
Komentarai (0)
Meilė ir tiesa - dvi tos pačios monetos pusės, jas abi labai sunku praktikuoti, bet abi jos yra vieninteliai dalykai, dėl kurių verta gyventi. 

(Gandhi, Mahatma. Kelias Dievo link. Vilnius: Dialogo kultūros institutas. 2003, 52p.)
Balsuoti:
 4.8 (19)
Komentarai (0)
Anksčiau ar vėliau kiekvienas susimąsto apie gyvenimo prasmę. Žmogus ieško prasmės pasaulyje, savo santykiuose su kitais asmenimis, aiškinasi, kokią prasmę turi jo veikla, jo gyvenimo tikslai.
Didžiausias pavojus ieškant gyvenimo prasmės iškyla tada, kai į konkrečius įvykius ar reiškinius mes žiūrime ne kaip į visumą, o bandome suskaidyti juos į atskirus aspektus.
Net ir turint daugybę kiekvieno konkretaus mokslo žinių, sunku susieti juos į visumą, o dar sunkiau mokslo žinias susieti su konkrečia tikrove. Todėl ima atrodyti, kad mokslas ir mokymasis neturi prasmės. O iš tiesų realybėje objektai yra neatskiriama, nedaloma visuma ...
Ieškant gyvenimo prasmės, dažniausiai pasitaikanti klaida - mąstymo ir jausmų atskyrimas ... Manoma, kad daugelį problemų galima išspręsti protaujant, mąstant. Tačiau daugelis etinių problemų neatsiejamos nuo jausmų. Pastarieji lydi visą mūsų elgesį. Mūsų norus ir jausmus, kaip ir mąstymą, taip pat galima ugdyti.
Dažnai atskiriama mąstymo ir veiksmų sritis. Tuomet net ir moralės principų mokoma kaip tam tikrų teorinių taisyklių, kurias išmokęs žmogus tikisi pritaikyti jas konkrečioje gyvenimo situacijoje. Vien mintinai išmoktos doros taisyklės neturi prasmės. Reikia suvokti jas protu ir jausmais, nuolat taikant jas realiame gyvenime ...
Žmogus siekia gyvenimo pilnatvės, jo gyvenimo tikslas yra vientisas, harmoningas pasaulio supratimas. Be to, kiekvienas gyvenime ieško ne šiaip prasmės, o prasmės sau.  

Balsuoti:
 5.0 (11)
Komentarai (0)
Gyventi reiškia treniruotis. Treniruodamiesi pasirengiame tam, kas laukia mūsų. Gyvenimas ir mirtis praranda savo prasmę, lieka tik iššūkiai, kurie priimami džiaugsmingai ir įveikiami ramiai. 

(Coelho, Paulo. Alefas. Vilnius: Vaga. 2011, 139p.)
Balsuoti:
 4.5 (10)
Komentarai (0)
Surasta: 116
Ankstesnis   1 2 3 4 5   Sekantis