... žmogus niekada negali būti atskirtas nuo visur esančio Dievo. Vadinasi, jis niekada negali pasidaryti bedievis, jis tik dar neturi pajautimo, jog gyvena ir esti Dievuje arba jį vėl prarado. Kai šis pajautimas gyvas, tada žmogus yra pasiekęs pilnatvę, tada jis tobulas.
Vydūnas
 


[Egzistencija] Gyvenimas    

Gyvybė

Tik kur gyvenimas, ten ir valia: bet ne valia gyventi, - taip mokau aš tave, - valia tik siekti galios! 

(Nyčė, Frydrichas. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera. 2002, 128p.)
Balsuoti:
 4.7 (3)
Komentarai (0)
Tuomet jis man tarė: „Pranašauk dvasiai, pranašauk, marusis, ir jai sakyk: 'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Ateik, dvasia, iš keturių vėjų ir padvelk į tuos užmuštuosius, kad jie atgytų'“. Pranašavau, kaip man buvo liepta. Ir įėjo į juos dvasia, – jie atgijo, pakilo ant kojų nepaprastai didelė minia.
(37:9-10) 

Balsuoti:
 1.0 (1)
Komentarai (0)
Žmogaus gyvybės alsavimas yra VIEŠPATIES lempa,
apreiškianti visas jo būties gelmes.
(20:27)  

Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Teisus elgesys gyvybės medis,
o smurtas atima žmonių gyvastį.
(11:30)  

Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Tau veidą paslėpus, jie nerimsta,
o alsavimą iš jų atėmus, jie miršta –
sugrįžta atgal į dulkes.
Tau atsiuntus savo dvasią, jie atgyja, –
tu atnaujini žemės veidą.
(104:29-30) 

Balsuoti:
 4.7 (3)
Komentarai (0)
Visų gyvių, kurie yra subrendę, nesuluošinti ir neatsiradę savaime, natūraliausia veiksena yra gimdyti kitą panašią į savebūtybę, pavyzdžiui, gyvūnui – gyvūną, augalui – augalą, tam kad jie dalyvautų kiek galėdami tame, kas amžina ir dieviška; tai ir yra tas tikslas, kurio visos būtybės siekia ir į kurį nukreiptas jų įgimtas veiklumas.

(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 354p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Gyvybe mes vadiname mitimo, augimo ir nykimo procesus, kurie vyksta savaime.

(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 346p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)