Pilnatvė

Buvimas savimi yra pilnatvės būsena, kurią visi galime pasiekti, jei to norime. Tai yra visų mūsų kelionės šioje žemėje dalis. 

Kaip laimingas ir išmintingas yra tas, kuris gyvena taip, kokiu nori būti mirties valandą! 

Gyvenimo pilnatvės raktas - būti čia ir dabar, aiškiai suvokiant šį buvimą ir dėkojant už jį. 

Mano patirtis suteikė man žinojimą, kad gyvenimo pilnatvė neįmanoma be nepajudinamo tikėjimo gyvuoju Dėsniu, kuriam paklusdama juda visa visata. 

Tam, kuriam nieko netrūksta, trūksta netikrumo, tik jis to nesuvokia ... Supratimo, kad gyvenimas - tai unikalus, nepakartojamas eksperimentas.  

Tik tas, kuris kasdien lavina savo fizinį kūną, valią, širdį, protą, sielą ir dvasią, vieną dieną pasieks pilnatvę. 

Negalite pajusti gyvenimo pilnatvės, kol neišgyvensite meilės. 

... kai išmoksite užmegzti ir palaikyti gyvą ryšį su visa gamta, jūs pajusite tikrąją gyvenimo pilnatvę. 

- Argi ne puiku? - ji žvelgė į Bernardą džiūgaudama, tačiau tame džiugesy nebuvo nė krislelio susijaudinimo, nes kur visiškas pasitenkinimas, ten jaudulio nebėra. Jos džiugesys buvo rami pasiekto susiliejimo ekstazė - ramybė, kylanti ne iš buko sotumo ir tuštumos, bet ramybė, besirandanti iš harmoningo gyvenimo, iš visų gyvybinių jėgų pusiausvyros. Gyvenimo pilnatvės ramybė. 

[Per dėm racionalizuota sąmonė] … gimdo atsitiktinumo ir beprasmybės jausmą, o šis jausmas trukdo mums gyventi daugiaprasmį gyvenimą, būtiną egzistencijos pilnatvei. Gyvenimas tampa banalus ir nebeatspindi viso žmogaus. (…) Gyvenama lyg vaikštant apsiavus per ankštus batus. Amžinybės matas (…) mūsų gyvenime absoliučiai neegzistuoja.