Laisvė

neįmanoma sukurti laisvės autoritarinėmis priemonėmis. 

Laisvas ir gilus mąstymas, kuris stengiasi gyvenimą įprasminti, ir visiška panieka kvailai pasaulio tuštybei – štai dvi gėrybės, už kurias nieko aukštesnio žmogus niekad nežinojo. Ir jūs galite jas turėti, nors jūs gyventumėte už trejų grotų. Diogenas gyveno statinėje, tačiau buvo laimingesnis už visus žemės karalius.  

Jau geriau laisvam miegoti nepatogioje lovoje, nei patogioje - nelaisvam. 

Vidinė laisvė yra atsitraukimas ir laisvė nuo nenuosaikių rūpesčių, kad galėtume panaudoti gerus gyvenimo dalykus ir gebėtume apsieiti be jų dėl aukštesnių tikslų. 

Nesigailiu kančios akimirkų, nešioju savo randus lyg medalius, žinau, jog laisvės kaina didelė, tokia didelė kaip vergovės; vienintelis skirtumas, kad už ją moki su malonumu, su šypsena, net kai ta šypsena pro ašaras. 

... visiškos laisvės nėra, tėra tik laisvė rinktis, su sąlyga, kad paskui tapsi savo sprendimo vergu. 

„Kaip gali vadinti save laisvu žmogumi, kai per savo silpnumą atsidūrei tokioje padėtyje? Jeigu žmogus turi vergo sielą, argi jis netaps juo, kad ir kuo būtų gimęs - kaip nusistovintis savo lygyje vanduo? Jei žmogaus siela yra laisva, argi netaps jis savo mieste gerbiamu ir garbingu nepaisant jo nesėkmės?" 

Tik visai atsikratęs išorinės paramos ir būdamas pats savimi, žmogus yra stiprus ir triumfuojantis ... Tas kuris žino, jog stiprybė slypi sieloje, jog jis yra silpnas tik todėl, kad gėrio ieško kitur, ir tai supranta. Susimąsto, staiga atsitiesia ir stoja ant savo kojų, daro stebuklus. Ant kojų stovintis žmogus yra stipresnis už tą, kuris stovi ant galvos.  

... poetai yra vaduojantys dievai. Senovės britų bardai savo vietą visuomenėje apibūdina taip: "Tie, kurie laisvi visur". Poetai yra laisvi ir kuria laisvę.  

Tu iš tiesų laisvas ne tada, kai tavo dienos be rūpesčių, o naktys be vargo ir sielvarto,
Greičiau jau tada, kai šie dalykai supa tavo gyvenimą ir vis dėlto tu pakyli virš jų nuogas ir nevaržomas.