... kiekvienas tikras išminčius ir žmonijos mokytojas mokė to paties, būtent to, kad žmogus geisti nei didybės, nei laimės, nei didvyriškumo, nei išoriškos taikos, apskritai nieko, tik tyros, budrios sąmonės, narsios širdies, ištikimybės, išminties ir kantrybės, kad galėtų ištverti tiek laimę ir tylą, tiek kančią ir triukšmą. 
Hesė, Hermanas
 


Čechovas, Antonas

... prietarai ir visos tos gyvenimo bjaurybės ir šlykštybės yra reikalingos, todėl, kad ilgainiui jos virsta kuo nors teigiamu, kaip mėšlas juodžemiu. Žemėje nieko nėra gero, kas pačioje savo pradžioje nebūtų buvę šlykštu. 

(Čechovas, Antonas. Palata nr. 6. Vilnius: Baltos lankos. 2014, 21p.)
Balsuoti:
 4.0 (7)
Komentarai (0)