Spėjimą ir žinojimą, kad Dievas yra, žmogus semia savu protavimu iš aplinkui jį esančio pasaulio, kuris neturi savyje pakankamo pagrindo būti ir todėl reikalauja Kito, kuris būtų pašaukęs į buvimą ir kuris jį šiame buvime išlaikytų. 
Maceina, Antanas
 


Asmenybė
Darbas
Gyvenimo prasmė
Kūryba
Menas
Poezija
Savęs pažinimas
Saviugda
 

Saviraiška

Klystkeliai ne mažiau svarbūs negu tiesūs keliai. Kartais dar svarbesni. 

(Bachas, Ričardas. Viena. Kaunas: Trigrama. 2012, 38p.)
Balsuoti:
 4.4 (10)
Komentarai (0)
... buvimas žmogumi visada ir nurodo, ir yra nukreiptas ne į save, o į kažką ar ką nors - ar tai būtų prasmė, kurią reikia įgyvendinti, ar kitas žmogus, su kurio reikia bendrauti. Kuo labiau žmogus pamiršta save, - tarnaudamas kokiam nors tikslui arba mylėdamas kitą žmogų, - tuo jis žmogiškesnis ir tuo geriau įprasmina save. Tai, kas vadinama saviraiška, yra išvis nepasiekiamas tikslas dėl tos paprastos priežasties, jog kuo labiau jo būtų siekiama, tuo labiau žmogus nuo jo toltų. Kitaip tariant, saviraiška įmanoma tik kaip šalutinis savęs transcendencijos efektas.

(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 119p.)
Balsuoti:
 4.7 (7)
Komentarai (0)