Gerovė

Kai nėra vietos protui, nėra ir gėrio. 

Kas, mielas Liucijau, gali abejoti, jog gyvenimas yra dievų dovana, o geras gyvenimas - filosofijos dovana?! 

... lengvabūdiškumas pats griauna ir trypia savo gerovę. 

Gerovė užliūliuoja sveiką protą,
O neganda mums atveria akis. 

Išorinis pasaulis sudarytas tik iš vidinio pasaulio atspindžių, taigi neturėkite iliuzijų: niekada neturėsite turtų, ramybės, laimės išoriškai, jei pirmiau nepasistengsite jų rasti viduje. 

Pasaulio išgelbėjimas – turėti daug išminčių,
o išmintingas karalius – tautos gerovė.
(Išminties knyga 6:24) 

Maža dalis mūsų žemės paviršiaus turi daugiau visokių gėrybių, negu reikėtų mus žmones visus padaryti turtingesnius, kaip dabar kad esame. Nėra jokios visiškai netinkamos žemėje vietos, iš kurios nebūtų galima išgauti kokio nors turto ar naudos. Net didžiausieji pasaulyje Sacharos tyrai duotų nemaža naudos, jei žmogus mokėtų juos išnaudoti. 

Nieko mums netrūksta, kas yra reikalinga žemės gyvenimui, kaip niekam netrūksta saulės šviesos. Visiems šviečia saulė, tiktai mes patys nusigręžiame nuo jos. Jeigu mes gyvename paunksmėje, vaikščiojame tamsiuose rūsiuose, kur saulė negali rasti, tai mūsų pačių kaltė. 

Niekuomet netruks to, ko panorėtų žmogus, ko trokštų jo širdis, kaip netrūksta jūrų ar vandenynų žuvims vandens. Lygiai, kaip žuvys mes plaukome didžiuliame visokio gero vandenyne, kuris mus aplinkui supa. Viskas pareina nuo mūsų dvasios, nuo pasitikėjimo įsigyti tai, kas mums priklauso. 

Mes gyvename pertekliaus apsupti; aplink mus yra visko pilna; visas pasaulis yra pertekęs visokios rūšies gražių ir nuostabių dalykų, kurie tik laukia būti vartojami. Viską, ko tik žmogaus širdis gali norėti, duoda mums kuriamasis protas.