Raktas
Neįmanoma nieko pamatyti išorėje, ko nėra mūsų viduje. Tad dangus ir kosmosas mums beribis tik todėl, kad tas neribotumas yra mumyse.
(Vitale, Joe. Raktas. Vilnius: Alma littera. 2010, 186p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jausmai niekada nesilaiko įsikibę į mus. Tai mes į juos įsikimbame. Jausmas, kaip ir kiekvienai galiai, tereikia tekėti laisva srove. O mes pastveriame juos ir neleidžiame. Tad paleiskime, tegul jie sau teka!
(Vitale, Joe. Raktas. Vilnius: Alma littera. 2010, 184p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Meilė yra ketveriopa: ji leidžia, sutinka, pritaria ir brangina.
(Vitale, Joe. Raktas. Vilnius: Alma littera. 2010, 182p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kokia ta tykuma? Ją apibūdinčiau kaip tylą, tvyrančią atokioje nuošalaus miestelio sankryžoje apie trečią valandą nakties ką tik pasnigus. Visur tyku, visur skaistu. Tokia yra savaiminė gryno sąmoningo suvokimo būsena, kokios būname nutykus protui.
(Vitale, Joe. Raktas. Vilnius: Alma littera. 2010, 174p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pinigai patys savaime tėra popierius ir metalas ... į šlamančiuosius pradėkite žiūrėti kaip į "Monopolio" žaidimo atsiskaitymo žetonus, kurie panašūs į pinigus ... Jie tik žaidimo dalis ... pinigai savaime yra niekas. Beprasmis dalykas. Popieriūkščiai. Jie reiškia tik tiek, kiek jūs suteikiate jiems svarbos ... Patys savaime jie neturi jokių magiškų galių. Šias galias turite jūs. Todėl dėmesį reikia sutelkti į save, o ne į pinigus.
(Vitale, Joe. Raktas. Vilnius: Alma littera. 2010, 153-154p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kai susitelkiate į savo ketinimą, protas ir kūnas orientuojasi jo kryptimi. Čia tik psichologijos dėsnis. Daugiau gaunate to, į ką atkreipiate dėmesį.
(Vitale, Joe. Raktas. Vilnius: Alma littera. 2010, 136p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Daktaras Ihaleakala Hew Lenas išmokė mane, kad paprasti žodžiai "aš tave myliu", sakomi dieviškajai esybei (ar Dievui, gyvenimui, Dao, bet kam, ką jūs laikote aukščiausia galybe, kurioje ir iš kurios mes visi esame), gali žmogų atverti pagijimui. Šitas meldimosi, arba prašymo, būdas paimtas iš dvasinės havajiečių tradicijos, vadinamos ho'oponopono ... Svarbiausia šio būdo prielaida: kiekvienas poelgis kyla arba iš įkvėpimo, arba iš atminties. Įkvėpimas yra tiesioginis signalas, gautas iš dieviškos esybės. O atmintis yra mūsų pasąmonėje įrašyta programa. Galima sakyti, kad visos mūsų paskatos kyla iš atminties. Todėl reikia išvalyti prisiminimus, gožiančius įkvėpimą ...
Remiantis daktaru Hew Lenu, paprasti žodžiai "aš tave myliu", sakomi dieviškajai esybei, pradeda atlaisvinti kelią arba paleidžia valymosi mechanizmus ...
Svarbiausia mintis - mylėti taip, kad bėdoms nebeliktų vietos. Taip nutiks, jei nepaliaudamas kartosite "aš tave myliu". Dar galima sakyti ir kitokius teigiamus, palankius vertinimus ("aš atsiprašau tavęs", "prašau man atleisti", "dėkoju"), bet tų paprastų žodžių "aš tave myliu" visiškai pakanka. Šiuos žodžius kartoju štai jau treji metai ir mano gyvenimas pasidarė nuostabus. Dabar, drįstu sakyti, kiekvieną akimirką išgyvenu palaimą.
Šį būdą vos išmokau, taikiau visur kur. Kartodavau automobilių spūstyje, laukdamas, kol atsilieps pašnekovas telefonu, stovėdamas prieš auditoriją, gulėdamas karštoje vonioje, traukdamas cigarą, išėjęs pasivaikščioti, trypčiodamas eilėje, kęsdamas skausmą, bandydamas prisiminti ir taip toliau ... Tai pakeitė mano gyvenimą: iš nerimaujančio virtau neatsistebinčiu ...
Vieną dieną sutikau mokytoją iš San Antoijaus. Jis dirbo su specialiųjų poreikių mokiniais ... vienas jo mokinys serga, galima sakyti, katatonija. Vaikas tiesiog spokso seilėdamasis ir nė kiek nereaguoja į aplinką. ... mokytojas nutarė dirbti ne su vaiku, o keisti save. Jis atsisėdo klasėje ir ėmė mintyse kartoti "aš tave myliu", kartu mąstė apie tą vaiką. Tai truko kelias minutes. Tada vyras priėjo prie mokinio ir paklausė, gal norėtų paspręsti matematiką. Didžiausiam mokytojo nustebimui, vaikas pakėlė akis ir tarė: "Galėčiau pabandyti." Mokinys išsėdėjo prie darbų ištisas 30 minučių. Mokytojo žodžiais, tai buvo negirdėtas neregėtas lūžis.
Remiantis daktaru Hew Lenu, paprasti žodžiai "aš tave myliu", sakomi dieviškajai esybei, pradeda atlaisvinti kelią arba paleidžia valymosi mechanizmus ...
Svarbiausia mintis - mylėti taip, kad bėdoms nebeliktų vietos. Taip nutiks, jei nepaliaudamas kartosite "aš tave myliu". Dar galima sakyti ir kitokius teigiamus, palankius vertinimus ("aš atsiprašau tavęs", "prašau man atleisti", "dėkoju"), bet tų paprastų žodžių "aš tave myliu" visiškai pakanka. Šiuos žodžius kartoju štai jau treji metai ir mano gyvenimas pasidarė nuostabus. Dabar, drįstu sakyti, kiekvieną akimirką išgyvenu palaimą.
Šį būdą vos išmokau, taikiau visur kur. Kartodavau automobilių spūstyje, laukdamas, kol atsilieps pašnekovas telefonu, stovėdamas prieš auditoriją, gulėdamas karštoje vonioje, traukdamas cigarą, išėjęs pasivaikščioti, trypčiodamas eilėje, kęsdamas skausmą, bandydamas prisiminti ir taip toliau ... Tai pakeitė mano gyvenimą: iš nerimaujančio virtau neatsistebinčiu ...
Vieną dieną sutikau mokytoją iš San Antoijaus. Jis dirbo su specialiųjų poreikių mokiniais ... vienas jo mokinys serga, galima sakyti, katatonija. Vaikas tiesiog spokso seilėdamasis ir nė kiek nereaguoja į aplinką. ... mokytojas nutarė dirbti ne su vaiku, o keisti save. Jis atsisėdo klasėje ir ėmė mintyse kartoti "aš tave myliu", kartu mąstė apie tą vaiką. Tai truko kelias minutes. Tada vyras priėjo prie mokinio ir paklausė, gal norėtų paspręsti matematiką. Didžiausiam mokytojo nustebimui, vaikas pakėlė akis ir tarė: "Galėčiau pabandyti." Mokinys išsėdėjo prie darbų ištisas 30 minučių. Mokytojo žodžiais, tai buvo negirdėtas neregėtas lūžis.
(Vitale, Joe. Raktas. Vilnius: Alma littera. 2010, 92-97p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Viską - nuo tarpusavio santykių iki pinigų stygiaus - gyvenime galima pataisyti, tereikia atrasti savyje įsitikinimus, slapta neleidžiančius keistis. Juos atpažinę galime išsiaiškinti, ar ir dienos šviesoje jie mums vis dar atrodo teisingi ...
Šeši svarbiausi "Pasirinkimo" būdo klausimai, kurios dera užduoti stengiantis išsiaiškinti vidines kliūtis ir pašalinti jas iš kelio.
1. Dėl ko dabar esate nelaimingas? Arba dėl ko pykstate, jaučiatės kaltas, nerimastaujate ir pan. Šis klausimas padeda sukonkretinti tai, ką jaučiate ir ką čia nagrinėjate.
2. Kodėl tai verčia jus jaustis nelaimingą? Blogo jautimosi priežastys nesutampa su taip jaustis verčiančiu „objektu“. Priežastys yra įsitikinimai.
3. Kas, jūsų manymu, nutiks, jeigu daugiau dėl to nebesijausite nelaimingas? Šis kiek savotiškas klausimas padeda aptikti baimes ir rūpesčius, saugančius, kad šiukštu neatsisakytumėte jus slegiančio jausmo. Labai dažnai mes nenorime skirtis su „savo“ jausmu nepaisydami to, kad jis mus skaudina.
4. Ar tuo tikite?
5. Kodėl tuo tikite?
6. Kas, jūsų manymu, nutiks, jeigu daugiau tuo nebetikėsite? Kartais įsitvėrę laikomės įprasto įsitikinimo, nors akivaizdu, kad jis mus riboja ir verčia jaustis nelaimingus. Kokių rūpesčių dėl jo kyla? Ar jis vis dar atrodo tikras ir patikimas?
Šeši svarbiausi "Pasirinkimo" būdo klausimai, kurios dera užduoti stengiantis išsiaiškinti vidines kliūtis ir pašalinti jas iš kelio.
1. Dėl ko dabar esate nelaimingas? Arba dėl ko pykstate, jaučiatės kaltas, nerimastaujate ir pan. Šis klausimas padeda sukonkretinti tai, ką jaučiate ir ką čia nagrinėjate.
2. Kodėl tai verčia jus jaustis nelaimingą? Blogo jautimosi priežastys nesutampa su taip jaustis verčiančiu „objektu“. Priežastys yra įsitikinimai.
3. Kas, jūsų manymu, nutiks, jeigu daugiau dėl to nebesijausite nelaimingas? Šis kiek savotiškas klausimas padeda aptikti baimes ir rūpesčius, saugančius, kad šiukštu neatsisakytumėte jus slegiančio jausmo. Labai dažnai mes nenorime skirtis su „savo“ jausmu nepaisydami to, kad jis mus skaudina.
4. Ar tuo tikite?
5. Kodėl tuo tikite?
6. Kas, jūsų manymu, nutiks, jeigu daugiau tuo nebetikėsite? Kartais įsitvėrę laikomės įprasto įsitikinimo, nors akivaizdu, kad jis mus riboja ir verčia jaustis nelaimingus. Kokių rūpesčių dėl jo kyla? Ar jis vis dar atrodo tikras ir patikimas?
Štai mano pačios „Pasirinkimo“ pavyzdys. Pakako tik trijų klausimų, kad pasijusčiau kitaip ir keisčiau savo gyvenimą. Man jau buvo aišku, kad siaubingai jaučiuosi dėl pasaulyje badaujančių žmonių. Tad pradedu nuo antro klausimo. Kodėl baisiai jaučiuosi dėl tokio dalyko? Atsakymas: Atrodo, niekam tai nerūpi. Tarsi visiems būtų visiškai nesvarbu. Kaip manai, kas nutiks, jeigu daugiau dėl to nebesijausi siaubingai? Atsakymas: Tada ir man tai neberūpės. Ar tiki tuo? Atsakymas: Ne! Jau pradėjusi klausti žinojau: kuo blogiau jausiuosi, tuo mažiau galėsiu padaryti naudinga. Iš tikrųjų, kai jaučiuosi nekaip, visai nenoriu gilintis į dalyko esmę ir vargu ar galėčiau ko nors imtis.
[Klausimyno autorė: Mandy Evans www.mandyevans.com]
(Vitale, Joe. Raktas. Vilnius: Alma littera. 2010, 72-75p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jokia svaja negali būti įgyvendinta, kol neužkuriamas meilės variklis.
(Vitale, Joe. Raktas. Vilnius: Alma littera. 2010, 89p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Šis pirmas išsiaiškinimo ir kelio atlaisvinimo būdas - nuoširdžiai dėkingas buvimas čia ir dabar. Toks žmogus traukia prie savęs dar daugiau visa ko, už ką gali dėkoti. Tai ir yra galinga paslaptis, kaip naudojantis raktu pritraukti dar daugiau to, kas jums artima. Viskas prasideda nuo dėkingumo.
(Vitale, Joe. Raktas. Vilnius: Alma littera. 2010, 69p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Surasta: 19
1 2