Daktaras Ihaleakala Hew Lenas išmokė mane, kad paprasti žodžiai "aš tave myliu", sakomi dieviškajai esybei (ar Dievui, gyvenimui, Dao, bet kam, ką jūs laikote aukščiausia galybe, kurioje ir iš kurios mes visi esame), gali žmogų atverti pagijimui. Šitas meldimosi, arba prašymo, būdas paimtas iš dvasinės havajiečių tradicijos, vadinamos ho'oponopono ... Svarbiausia šio būdo prielaida: kiekvienas poelgis kyla arba iš įkvėpimo, arba iš atminties. Įkvėpimas yra tiesioginis signalas, gautas iš dieviškos esybės. O atmintis yra mūsų pasąmonėje įrašyta programa. Galima sakyti, kad visos mūsų paskatos kyla iš atminties. Todėl reikia išvalyti prisiminimus, gožiančius įkvėpimą ...
Remiantis daktaru Hew Lenu, paprasti žodžiai "aš tave myliu", sakomi dieviškajai esybei, pradeda atlaisvinti kelią arba paleidžia valymosi mechanizmus ...
Svarbiausia mintis - mylėti taip, kad bėdoms nebeliktų vietos. Taip nutiks, jei nepaliaudamas kartosite "aš tave myliu". Dar galima sakyti ir kitokius teigiamus, palankius vertinimus ("aš atsiprašau tavęs", "prašau man atleisti", "dėkoju"), bet tų paprastų žodžių "aš tave myliu" visiškai pakanka. Šiuos žodžius kartoju štai jau treji metai ir mano gyvenimas pasidarė nuostabus. Dabar, drįstu sakyti, kiekvieną akimirką išgyvenu palaimą.
Šį būdą vos išmokau, taikiau visur kur. Kartodavau automobilių spūstyje, laukdamas, kol atsilieps pašnekovas telefonu, stovėdamas prieš auditoriją, gulėdamas karštoje vonioje, traukdamas cigarą, išėjęs pasivaikščioti, trypčiodamas eilėje, kęsdamas skausmą, bandydamas prisiminti ir taip toliau ... Tai pakeitė mano gyvenimą: iš nerimaujančio virtau neatsistebinčiu ...
Vieną dieną sutikau mokytoją iš San Antoijaus. Jis dirbo su specialiųjų poreikių mokiniais ... vienas jo mokinys serga, galima sakyti, katatonija. Vaikas tiesiog spokso seilėdamasis ir nė kiek nereaguoja į aplinką. ... mokytojas nutarė dirbti ne su vaiku, o keisti save. Jis atsisėdo klasėje ir ėmė mintyse kartoti "aš tave myliu", kartu mąstė apie tą vaiką. Tai truko kelias minutes. Tada vyras priėjo prie mokinio ir paklausė, gal norėtų paspręsti matematiką. Didžiausiam mokytojo nustebimui, vaikas pakėlė akis ir tarė: "Galėčiau pabandyti." Mokinys išsėdėjo prie darbų ištisas 30 minučių. Mokytojo žodžiais, tai buvo negirdėtas neregėtas lūžis.