Čekuolis, Algimantas
Kuo labiau vyras bijo būti moteriškas, tuo labiau jis mėgsta vyriškumo simbolius - ginklus, medžioklę, automobilius, motociklus, futbolą, stiprų alkoholį.
(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 233p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tautos vienybė įmanoma tik tada, kai išsaugomas jos įvairiaspalviškumas. Pagarba vienas kitam - stato. O juodinimai - griauna.
(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 210p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Dabar visi žinome, kad tautos gerovė priklauso ne nuo šalies ploto (pavyzdys - Rusija, Kazachstanas, Argentina, Afrikos šalys), o nuo jos gyventojų civilizacijos lygio ir santvarkos demokratiškumo (Olandija, Belgija, Liuksemburgas, Anglija, dabartinė Vokietija, skandinavų šalys).
(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 194p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mechanikai žino - kuo didesnis ir sudėtingesnis mechanizmas, kuo daugiau jame ratukų, ašių ir ašelių, tuo jam sunkiau suktis. Pridėk dar pora ratukų ir ašelių - visai sustos, nes energiją išeikvos vidinei trinčiai nugalėti. Lygiai taip ir su valstybės ar savivaldybės aparatu. Tai tarsi devyngalvis slibinas: nukirtus vieną galvą jos vietoje išdyksta trys. Po kiekvieno bandymo sumažinti valstybės aparatą jis kažkodėl padvigubėja.
(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 123p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
O prievarta ir diktatūra neišvengiamai perauga į vieno žmogaus diktatūrą. Kadangi tas vienas negali visko žinoti, net jeigu būtų labai protingas, ir negali visko aprėpti, o padėjėjai - partija - žiūri tik, kad kėdėje išsilaikytų ir savo naudos, tuomet suirimas, supuvimas neišvengiami.
(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 114p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kito kelio revoliucijos neturi - arba pražudo savo vadus, arba užsikrauna juos sau ant galvos.
(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 108p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Atgavus nepriklausomybę vienas gamyklas uždarė, kitas gal privatizavo - ir išnešti tapo sunkiau. Savininkas - ne krėtikas, kyšio jam neįbruksi, nes vargu ar leistų save apvogti. Bet struktūros liko, liko ir tie tūkstančiai žmonių, kurie "mokėjo gyventi". Dar svarbiau: liko iškreipta moralė. Pridėkime prie to nedarbą - štai ir turime Lietuvoje tą padėtį, kurioje esame.
(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 99p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Baimės kyla iš nežinojimo. Ko nežinai ar nesupranti, to imi bijoti. O ko bijai, to pradedi nekęsti. Baimė su mumis - nuo amžių glūdumos. Kartais ji naudinga: priverčia širdį stipriau plakti, greičiau apsispręsti, kaip pasielgti - bėgti ar gintis. Bet mes, žmonija, esame avinų banda. Pakelės krūme kažkas trakštelėjo. Gal nulūžo išdžiūvęs lapas? O gal vilkas šakelę užmynė? Ir šokame bėgti griūdami, traiškydami vieni kitus.
(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 53p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Sakysite, tai buvo juodieji viduramžiai. O dabar juk gyvename šviesos amžiuje. Niekas raganų nedegina... Tačiau žmogaus prigimtis nuo to laiko nė kiek nepasikeitė. O kas joje svarbiausia? Kūrybiniai ieškojimai. Nežinomų tolių siekimas. Sugebėjimas mylėti, prieraišumas prie šeimos. Ir dar - baimės jausmas: bijome mirties, ligų, skausmo, artimųjų netekties, vienatvės, pasiklysti, būti užpulti, pasenti...
(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 52p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Atsakyčiau, kad šimtu procentų negalima tikėti jokiomis pranašystėmis. Gyvenimas dažnai įneša visai nelauktų pataisų.
(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 45p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Surasta: 11
1 2