Aistros
... žmogus, kamuojamas pavydo, neapykantos, godumo ir garbės troškimo, niekaip negali rasti ramybės. Nei pati ramiausia vieta, nei gaiviausi ir labiausiai raminantys gėrimai nieko nepadeda tam, kieno širdis neatsikratė aistrų naštos.
(Mettrie, Julien Offray de La. Žmogus-mašina. Vilnius: Vaga. 2011, 35p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Grynai juslinį jaunuolio instinktą vaizduotė transformavo ir pavertė tuo, kas pačiam jaunuoliui atrodė tolima bet kokiam juslingumui, ir kaip tik dėl to ši aistra itin pavojinga. Kaip tik tos aistros, dėl kurių kilmės mes patys save apgaudinėjam, labiausiai mus kankina. Mūsų silpniausi motyvai tie, kurių prigimtį suprantame.
(Vaildas, Oskaras. Doriano grėjaus portretas. Vilnius: Vaga. 1989, 54-55p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Beribė geismo laisvė neigia kitą žmogų ir atsisako bet kokio gailesčio.
(Kamiu, Albertas. Maištaujantis žmogus. Vilnius: Kronta. 2006, 46p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Iš pradžių kiekviena aistra silpna, vėliau pati save kursto ir augdama kaupia jėgas. Jos neprisileisti yra lengviau, negu atsikratyti.
(Seneca, Lucius Annaeus. Laiškai Lucilijui. Vilnius: Tyto alba. 2007, 469p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kaip bandančiam užgniaužti meilę žmogui reikia vengti bet kokių mylimo kūno prisiminimų, nes niekas neatsigauna lengviau už meilę, taip ir norintis atsisakyti visų ankstesnių troškimų turi nusukti akis ir ausis nuo to, kas palikta.
(Seneca, Lucius Annaeus. Laiškai Lucilijui. Vilnius: Tyto alba. 2007, 195p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žinok, kad tik tada būsi laisvas nuo visų geismų, kai prašysi dievą tik to, ko galėsi prašyti garsiai.
(Seneca, Lucius Annaeus. Laiškai Lucilijui. Vilnius: Tyto alba. 2007, 27p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... riba būtent ir yra aistros kančia, nors drauge ir jos sukurstymas.
(Kirkegoras, Sorenas. Filosofiniai trupiniai, arba truputis filosofijos. Vilnius: Aidai. 2000, 71p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kai kraujas kunkuliuoja, tai širdis
Nešykšti niekad priesaikų liežuviui.
Nešykšti niekad priesaikų liežuviui.
(Šekspyras, Viljamas. Hamletas. Raštai I. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 199p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žmogaus geismai nepažaboti - savotiški tironai;
(Šekspyras, Viljamas. Makbetas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 424p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Didžios aistros skirtos didžiai sielai ...
(Vaildas, Oskaras. De profundis. Vilnius: Charibdė. 1996, 147p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |