Patyčios
Suprantama, atlygis arba kerštas už įžeidimą - tai pykčio, bet visai ne garbės ir ne pareigos dalykas, kaip kala į galvą riteriškosios garbės apologetai. O juk aišku kaip dieną, kad priekaištas žeidžia tik tiek, kiek jis teisingas: šimtus kartų įrodyta, kad net menkiausia užuomina, jeigu ji teisinga, nepalyginamai giliau sminga į širdį už sunkiausią, bet nepamatuotą kaltinimą. Todėl tas, kuris šventai įsitikinęs, kad priekaišto nusipelnė, ramiausiai praleis jį pro ausis. ... Menkai vertina save tas, kuris nieko nelaukdamas skuba užkimšti burną kiekvienam, galinčiam jam pasakyti ką nors nepalankaus. tad žmogus. tikrai suvokiantis savo vertę, įžeidinėjimams liks abejingas, o jei kartais ir pasijustų užgautas, išmintis ir išsilavinimas padės susitvardyti ir pyktį paslėpti.
(Šopenhaueris, Artūras. Gyvenimo išminties aforizmai. Vilnius: Tyto alba. 2007, 101-102p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Sokratas, mėgdavęs veltis į ginčus, gan dažnai būdavo apkulamas ir nedarydavo iš to jokios tragedijos, kartą, kai kažkas įspyrė jam į užpakalį, jis nustebindamas savo skriaudėją ramių ramiausiai tarė: "Ar turėčiau eiti skųstis, jei man įspyrė asilas?". O kitą kartą, kai kažkas jo paklausė: "Ar neįsižeidi, kai anas ima tave keikti?" - atsakė: "Ne, nes tai, ką anas sako, man visai netinka".
(Šopenhaueris, Artūras. Gyvenimo išminties aforizmai. Vilnius: Tyto alba. 2007, 95p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kratetas, garsusis kinikas, gavęs nuo muzikanto Nikodromo tokį stiprų antausį, kad visas veidas sutino ir išmušė mėlynėmis, prisirišo prie kaktos lentelę su užrašu: "Nikodromas padarė" ir užtraukė fleitininkui, taip brutaliai pasielgusiam su žmogumi, kurį visi Atėnai dievino, didžiulę gėdą.
(Šopenhaueris, Artūras. Gyvenimo išminties aforizmai. Vilnius: Tyto alba. 2007, 95p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Palankias sąlygas priekabiaujančio elgesio formavimuisi sudaro ... didesnis dėmesys neigiamam vaikų elgesiui, nei teigiamam;
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Vaikas, kuris tyčiojasi irgi yra auka. Labai tikėtina, kad jis dabar pats patiria ar yra anksčiau patyręs patyčias ir nemoka neagresyviai bendrauti.
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... kaip šiltas apdaras saugo nuo šalčio, taip kantrybė saugo nuo skriaudos. Ugdyk kantrybę, dvasios ramumą, ir skriauda, kad ir kokia aštri, tavęs nepasieks.
(Vinčis, Leonardas Da. Pasakos, legendos, alegorijos. Vilnius: Vyturys. 1986, 60p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Patyčios grupėje rodo jos narių savigarbos stoką, koks priklausomas nuo bendruomenės yra individas ir kaip jis sau leidžia atstumti kitus, kad nebūtų atstumtas pats.
(Whilde, Stefan. Zaratustra kalba makaronams. Kaunas: Kitos Knygos. 2011, 52p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Patyčios yra džiaugsmas, kylantis dėl to, kad įsivaizduojame mūsų nekenčiamą objektą turint ką nors, ką niekiname.
(Spinoza, Benediktas. Etika. Vilnius: Pradai. 2001, 198p.)
| Balsuoti: | Komentarai (1) |
... didelių žmonių požymis – vaikščioti savomis kojomis ir nepaisyti žmonių pašaipos.
(Paulauskas, Stasys. Tvirtos valios raktas. Vilnius: Alka. 1990, 59p.)
| Balsuoti: | Komentarai (2) |
