Draugo smūgiai siekia gero,
o priešo bučiniai yra kaip peiliai.
(27:6) 
 


Paieška:

YouTube
Agresija
Destrukcija
Konfliktai
Karas
Pyktis
Sadizmas
Skausmas

Žiaurumas

Įgimtas nuožmumas nepadaro tiek žiaurybių, kiek savimeilė.  

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 118p.)
Balsuoti:
 3.0 (4)
Komentarai (0)
"Sukietink jų širdį". Kokiu būdu? Puoselėdamas jų geismingumą ir leisdamas jiems tikėtis, kad galės jį patenkinti. 

(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 220p.)
Balsuoti:
 3.3 (3)
Komentarai (0)
Žiaurumas arba įtūžis yra troškimas, skatinatis mus daryti blogą tam, kurį mylime arba kurio gailimės. 

(Spinoza, Benediktas. Etika. Vilnius: Pradai. 2001, 207p.)
Balsuoti:
 3.6 (5)
Komentarai (0)
Iš tikrųjų, kartais kalbama apie "žvėrišką" žmogaus žiaurumą, bet tai baisiai neteisinga, tai užgaulė žvėrims: žvėrys niekuomet negali būti tokie žiaurūs kaip žmonės, taip artistiškai, taip virtuoziškai žiaurūs. 

Balsuoti:
 4.6 (19)
Komentarai (0)
Teroras ir koncentracijos stovyklos yra kraštutinės priemonės, kurių griebiasi žmogus, kad išsivaduotų iš vienatvės. Vienybės siekis turi būti įgyvendintas nors bendrame kape. Žmonės žudo vienas kitą, kad paneigtų mirtingą savo lemtį ir pasiektų visuotinį nemirtingumą. Tačiau šitaip jie lyg ir žudo patys save. Bet sykiu jie įrodo, kad negali apsieiti be žmogaus; jie malšina baisingą savo brolybės alkį.  

(Kamiu, Albertas. Maištaujantis žmogus. Vilnius: Kronta. 2006, 195p.)
Balsuoti:
 4.1 (7)
Komentarai (0)
Vyno pomėgis gimdo žiaurumą. Mat dėl girtavimo sveikas protas sutrinka ir šiurkštėja. 

(Seneca, Lucius Annaeus. Laiškai Lucilijui. Vilnius: Tyto alba. 2007, 273p.)
Balsuoti:
 3.0 (4)
Komentarai (0)
Iš gailesčio turiu aš būt žiaurus ... 

(Šekspyras, Viljamas. Hamletas. Raštai I. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 285p.)
Balsuoti:
 4.8 (23)
Komentarai (0)
 Jis kasdien gelbėjo Bilį: keikdamas, spardydamas, mušdamas, varė ir varė jį pirmyn. Žiaurumas buvo būtinybė, kadangi Bilis nė piršto nebūtų pajudinęs, kad išsigelbėtų. Bilis norėjo pasuoti. Buvo sušalęs, išbadėjęs, iškvaršęs, nieko nemokėjo. Jis jau beveik nebeskyrė ar miega, ar nemiega, ir dabar, trečiąją klajonės dieną, jam buvo vis tiek - eiti ar stovėti.
 Jis norėjo tik vieno: kad jį paliktų ramybėje.
- Eikit, vyrai, be manęs, - kartojo ir kartojo jis. 

(Vonegutas, Kurtas. Skerdykla Nr. 5. Kaunas: Kitos Knygos. 2006, 35-36p.)
Balsuoti:
 4.2 (5)
Komentarai (0)
Silpnybė gimdo žiaurumą.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 14p.)
Balsuoti:
 4.4 (11)
Komentarai (0)
Žiaurumo labiausiai reikia vengti, nes, pirma, jis peržengia įprastines ribas, antra, - žmogiškas ribas.

(Seneca, Lucius Annaeus. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 598p.)
Balsuoti:
 3.3 (8)
Komentarai (0)
Surasta: 11
1 2