|
Konfliktai
Priešo sumanymai kartais pasitarnauja ir mums.
[M]es visi esame draugai. Ar bent turėtume būti, todėl nesikivirčykime tarpusavyje, Mordoro džiaugsmui.
Mūsų laikais visos visuomenės yra praradusios kryptį. Žmonės nori tik pinigų ir patogumų šiame, kituose gyvenimuose. Žmonės žudosi ir žudo kitus, kad įgyvendintų savo svajonę. Kiekvienas laikosi savo nuomonės, o jos skiriasi, taigi – neišvengiamos grumtynės. Tas pats vyksta ir tarp religijų, ir tarp valstybių, politinių partijų, vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų. Netgi mūsų pačių burna kovoja su skrandžiu. Mano burna sako: noriu dar valgyti ir gerti. Bet skrandis prieštarauja: ne, ne! Taigi, net savyje negalime sukurti harmonijos, negalime jos sukurti vieni su kitais, su gyvūnais, su oru, vandeniu ir žeme. Jei taip tęsime ir toliau, greita atsiras daug kančių, daugybė žmonių mirs nuo karų, ligų, bado, vandens trūkumo, užteršto oro ir gamtos kataklizmų. Žmonės patys kuria tokį pasaulį. Tai neateina iš šalies. Priežastis ir pasekmė yra aiškios.
Jei norime visa tai pakeisti, privalome atbusti! Privalome atrasti savo tikrąją prigimtį, susigrąžinti tikrąjį žmogaus protą, padėti vieni kitiems, gamtai, visoms gyvoms būtybėms. Tokia yra tikroji žmonių užduotis.
„Nesišnekučiuok su kvailiais“
Vienas gydytojas sakydavo:
– Nedera žmogui šnekučiuotis su kvailiais, nesgi nuo pašnekesio su jais įkaista siela, kaip kad karštą dieną riešutmedžių paunksnėje įkaista kūnas.
„Drąsi ožka“
Ožka užsiropštė ant aukšto stogo ir nuo ten drąsiai koneveikė vilką. Jis klausėsi jos burnojimo ir pasakė:
– Tai ne tu, ožka kalbi tokius įžūlius žodžius, o toji vieta, kur tu esi.
Kitų kaltinimas niekur neveda. Tai tik pasiteisinimas. Svarbu pažvelgti į savo vidų. Tik tiek.
Kartą kažkokio įkyraus nedorėlio koneveikiamas, Periklis visą dieną išbuvo aikštėje, tvarkydamas kažkokius skubius reikalus, ir nė žodeliu neatsiliepė. Vakare jis kukliai patraukė namo, o tas žmogus ėjo iš paskos ir visaip jį dergė. Kadangi, kol parėjo, sutemo, tai vienam savo tarnui liepė pasiimti žibintą ir palydėti tą žmogų namo.
Kai tik perprantame žmogaus blogo elgesio priežastis, apmaudas virsta troškimu palengvinti jo kančią. Tada pasijuntame lengvai, ramiai, vėl galime šypsotis.
Taikos judėjimo dalyvių gretose pakanka pykčio, nusivylimo ir nesusipratimų. Taikos gynėjai moka rašyti puikius protesto laiškus, tačiau talento meilės laiškams jiems stinga.
Kiekvienam konfliktui išspręsti reikia gebančių suprasti abiejų šalių kančias.
|
|