Konfliktai
po barnio įmanoma susitaikyti,
bet kas išdavė paslaptį, tam nėra vilties.
(27:21)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
O karžygį - tik skaldymu mikliuoju,
Sau lygųjį - tik jam lygia narsybe,
O žemą žmogų - dovana menka.
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Iš pat pradžių ir priešų, ir ligų
Kasdien nesilpnina ir nekovoja,
Tą jie, vėliau įsigalėję, įveiks tikrai.
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jis žūsta kaip beždžionė, pleištą traukdama!
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pavyzdžiui, net toks, atrodytų, įprastas ir "normalus" poreikis visada laimėti ginčą ir palikti kitą neteisų, kitaip sakant, apginti savo tapatumą, kyla dėl mirties baimės. Kai susitapatinate su tam tikra proto pozicija ir liekate neteisūs, jūsų aš pajunta labai rimtą išnykimo grėsmę. Taigi jūs, jei esate tapatūs savajam ego, neteisūs likti negalite. Neteisumas tolygus mirčiai. Dėl šios priežasties žlunga daugybės žmonių santykiai, net kyla karai .
Kai liaujatės tapatintis su protu, jums nebesvarbu, ar esate teisūs, ar klystate, todėl nenugalimas sąmoningas poreikis būti teisiems, kuris yra tam tikra prievartos forma, išnyksta. Jūs galite aiškiai ir tvirtai pareikšti savo nuomonę, bet tai nebus nei agresyvumas, nei savigyna. Jūsų aš pojūtis tada kyla iš gilesnių ir tikresnių vidinių klodų, o ne iš proto. Stebėkite kiekvieną savo potraukį apsiginti. Ką gi jūs ginate?
Balsuoti: | Komentarai (0) |
ar esi buvęs pinklių spendėjas, stabtelk ir pagalvok!
Juk kaip grietinę mušant susisuka sviestas
ir kaip duodant į nosį išsilieja kraujas,
taip žadinant pyktį kyla vaidas.
(30:32-33)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
o išmintingieji numalšina žmonių įniršį.
(29:8)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
o priekabingas žmogus kivirčui užkurti.
(26:21)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
o nesant liežuvautojo, nutyla ginčas.
(26:20)
Balsuoti: | Komentarai (0) |