Meilės pavydas
... teisiamasis staiga išgirdo nepermaldaujamos sąžinės balsą, kuris liepė jam labiau gerbti šitą moterį, pripažinti daugiau teisių jos širdies polinkiams ...
(Dostojevskis, Fiodoras. Broliai Karamazovai, 2 tomas. Vilnius: Vaga. 1986, 406p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pavydas yra skurdo ženklas. Tas, kuris vidujai turtingas, nebijo likti vienas, net jeigu jį apleistų visas pasaulis ...
(Aivanovas, Omramas Mikaelis. Kaip pagimdyti tobulą kūdikį (Dvasinė galvanoplastika ir žmonijos ateitis). Prosveta. 2004, 67p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jei asmuo myli tik vieną žmogų ir yra abejingas kitiems, tai ne meilė, o (...) praplėstas egoizmas.
(Fromm, Erich. Meilės menas. Kaunas: Verba vera. 2004, 37p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tikras meilės santykis nepalieka vietos pavydui. Juk tokiu atveju pavydas iš principo nepagrįstas, nes tikros meilės prielaida ta, kad mylimas žmogus suvokiamas kaip ypatingas ir nepakartojams, taigi iš esmės nepalyginamas su kitais žmonėmis. O konkurencija, kurios taip bijo pavyduolis, reikštų, kad jį galima lyginti su konkurentu mylimumo požiūriu. Tačiau neįmanomos jokios varžybos nei konkurencija, kai esi tikrai mylimas: kiekvienas žmogus tam, kuris jį myli, yra neprilygstamas ir todėl hors de concours [Už konkurso ribų(pranc.)].
(Fromm, Erich. Meilės menas. Kaunas: Verba vera. 2004, 202p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |