Nelaiminga meilė
... ta nelaiminga meilė, kurios pamate glūdi neteisingai suprasta savimeilė ...
(Kirkegoras, Sorenas. Filosofiniai trupiniai, arba truputis filosofijos. Vilnius: Aidai. 2000, 75p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nelaimė yra ne ta, kad mylimieji negali vienas kito turėti, bet kad jie negali vienas kito suprasti. Ir šis sielvartas juk yra be galo gilesnis negu tas, apie kurį žmonės kalba; mat ši nelaimė taikosi į meilės širdį ir sužeidžia amžinybei, skirtingai ne taip, kaip kita nelaimė, užkliudanti vien tai, kas išoriška ir laikiška, o didžiadvasiui esti tarsi pokštas: kad mylintieji negauna vienas kito laike.
(Kirkegoras, Sorenas. Filosofiniai trupiniai, arba truputis filosofijos. Vilnius: Aidai. 2000, 48p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tiktai kvailys įsivaizduoja rasiąs
Pas žiauriąją - neišsakytą meilę,
Pas irzliąją - nepaprastą švelnumą,
O pas nejautrią - žmogiškąjį jausmą.
Pas žiauriąją - neišsakytą meilę,
Pas irzliąją - nepaprastą švelnumą,
O pas nejautrią - žmogiškąjį jausmą.
(Višnušarmanas. Pančatantra. Vilnius: Mintis. 1990, 247p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Turbūt Georgas teisus: meilės skausmus reikia gydyti ne filosofija, tik kita moterimi.
(Remarkas, Erichas Marija. Juodasis obeliskas. Kaunas: Spindulys. 1992, 86p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kai kas nors apsigauna manydamas, kad draugas myli jį dėl jo būdo, o anas savo elgesiu neduoda jokio pagrindo tokiai nuomonei, dėl to turėtų kaltinti pats save. Bet jeigu jį draugas apgauna apsimesdamas, tai būtų teisinga kaltinti apsimetėlį, net labiau negu tuos, kurie padirbinėja netikrus pinigus, nes čia nusikalstama nepalyginamai vertingesnio dalyko atžvilgiu.
(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 235p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Įsitikinimas, jog esi nepamilstamas, labai artimas negebėjimui mylėti – išties tai sąmoningas to negebėjimo atspindys. Žmogus, kuriam nuoširdžiai patinka kiti žmonės, be abejonės, irgi gali patikti kitiems.
(Horney, Karen. Neurotiška mūsų laikų asmenybė. Vilnius: Apostrofa. 2008, 109p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
"Nelaimingi" meilės išgyvenimai irgi ne tik praturtina mus, bet pagilina mus, kaip tik jie mus labiausiai brandina.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 201p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Net "nelaiminga", vienpusė meilė praturtina ir teikia laimės...
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 199p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... meilė neišvengiamai praturtina mylintįjį. Vadinasi, "nelaimingos" meilės nėra ir negali būti; "nelaiminga meilė" reiškia vidinį prieštaravimą. Arba tikrai myliu, taigi jaučiuosi praturtėjęs nepriklausomai nuo to, atsako į mano meilę ar ne; arba myliu ne iš tikrųjų, "turiu omenyj" ne kito žmogaus asmenybę, pastebiu ne ją, matau tik jos kūniškumą ar jos "turimą" kokį nors charakterio bruožą, - taigi galiu būti nelaimingas, tačiau nesu mylintysis. Iš tiesų mus apakina vien įsimylėjimas, o tikra meilė padaro reginčius.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 199p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nesėkmė nereiškia beprasmybės. Tai akivaizdu atsigręžus į buvusios meilės patirtį. Garbingai savęs paklausęs, ar atsižadėtų nelaimingų meilės išgyvenimų, išbrauktų iš savo gyvenimo skausmingas, nelaimingas patirtis, veikiausiai kiekvienas atsakytų neigiamai; kančia anaiptol nereiškė neišsipildymo. Priešingai, kentėdamas žmogus brendo, augo, kančia galbūt jam davė net daugiau, nei būtų suteikusi bet kokia erotinė sėkmė.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 160p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |