... meilė neišvengiamai praturtina mylintįjį. Vadinasi, "nelaimingos" meilės nėra ir negali būti; "nelaiminga meilė" reiškia vidinį prieštaravimą. Arba tikrai myliu, taigi jaučiuosi praturtėjęs nepriklausomai nuo to, atsako į mano meilę ar ne; arba myliu ne iš tikrųjų, "turiu omenyj" ne kito žmogaus asmenybę, pastebiu ne ją, matau tik jos kūniškumą ar jos "turimą" kokį nors charakterio bruožą, - taigi galiu būti nelaimingas, tačiau nesu mylintysis. Iš tiesų mus apakina vien įsimylėjimas, o tikra meilė padaro reginčius.